Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2019-03-22

(284) Inmemorbatis



Vakar buvom pasižiūrėt Serebrennikovo filmo Vasara.
Rodė Forum Cinemas Akropoly nuo šešių.
Išėjau iš darbo penktą, pusė šešių – jau ant Šeškinės kalno. Laiko dar yr, tad, galvoju, prasuksiu pro stadiono griuvėsius – reta proga pabataut.
Cha, nuojauta šįkart nesuvedžiojo – radau. Tokį tikrai pamestą; pernai, o gal ir anksčiau atsidūrusį pakelėj.

 P.S. Tais pačiais 1962-ais gimusio Viktoro Cojaus dainos seniai patinka, o filmas – ką aš žinau, nieko tokio.

žymos:

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)