Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2020-06-26

(368) Pokarantininiai priešjoniniai birželiniai

Smagu, kai batradys ne tik radinio atvaizdų, laiko ir vietos nuorodą, komentarą el. paštu atsiunčia, bet dar ir įrašo pavadinimą sugalvoja. (Prisipažįstu, kartais sunku būna tą pavadinimą išpešt iš galvos.)
Vidas M. viską pateikė (kad rasta Vilniuj, regis, savaime turėtų būt aišku; jei kur kitur – visada nurodyta būna, o jei miestas nenurodytas – vadinas, Vilnius):
Bernardinų gatvė. 2020 birželio 21.
Kuklūs (nors gatvelė – ne iš judriųjų, vis tiek nuolankiai laikosi pašalyje), žaizdoti, ne vieną šimtą kilometrų skausmingai mynę grindinius, šaligatvius, visokius laiptus laiptelius, dviračio pedalus... Smagu dabar atsipūsti atokiau nuo Pilies gatvės šurmulio...





— Dėkui, Vidai!
Vieniši likę batai – išties puiki paskata leist vaizduotei darbuotis (Pessoa Nerimo knygą kaip tik skaitau, o ten sukui apsukui vis prieinama prie išvados, kad svajonės tikresnės už realybę).
žymos:

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)