Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2022-06-23

(457) Sankryžbatis

Morkūnai išsijuosę batauja; Pats – po Žvėryną:



Raškant šį kuklų kroksą Kęstučio, Sėlių ir Lokių gatvių sandūroje, pravažiuodamas automobiliu mojo man Vilius Š.; Bebrų gatvėje palikęs paletes, poetiškai mąsliu žingsniu artinosi Liudvikas J. ir kilo į giedrą Žvėryno dangų spalvingi oro balionai. Štai kokia turtinga buvo viena birželio 22 pavakarės akimirka.











— Dėkui, Vidai!

(ot bjaurus padaras žmogus [apie save, aišku] – nagai vis kartkartėm suniežti, noris imt ir „patobulint“, nors visai nereikia; taškelį virš kablelio Tavo laiške nesuderinęs su autorium padėjau, tikiuos, atleisi)
žymos:

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)