Paskutinė liepos diena, nors pirmadienis, dar priklausė atostogoms; bet atėjau – darbo laiko apskaitos žiniaraščius reikia užpildyt. Sėdžiu, pildau; girdžiu, pagrindiniam bibliotekos kambary coll. Gražina K. pasakoja grupei žmonių apie Vileišių rūmus; aišku, atvedė ir p. Vileišienės apartamentų parodyt; krosnis – svarbiausias daiktas, bet ir bibliotekos rankrašyno vedėją pristatė, pridurdama: dar ir batautojas; teko paaiškint, kas per žaidimas tas batavimas; pasirodė, kai kas išmaniajam radinį turi; sakau: tai atsiųskit, bus kolekcijos papildas; netrukus atkeliavo. — Jau po to išsiaiškinau:
Institute prasidėjo kursai lituanistinio švietimo vykdytojams; Laimutė K. (iš Norvegijos) persiuntė, spėju, pažįstamos ar draugės užfiksuotą radinį:
Aistės G. foto 2023.07.24
Baltijos pajūryje. Lietuva
— Ačiū abiem! Ir batautojai (nors savęs, manau, taip nevadinančiai, bent iki šiol), ir tarpininkei.
Trauk ją devynios, tą naujakalbę, skauda akis senesnę raštiją paskaitančiam, galima talpiau ir gyviau įvardinti.
AtsakytiPanaikintiAtsiprašau, dėl visa ko patikslinu, kad apie "lituanistinio švietimo vykdytojus" godoju, labai simpatiškas pasakojimas apie batus tokia gyva kalba, ir taip žinutėje apie renginį įvardinti išeivijos lituanistai pedagogai, spėju, kad ir autoriaus dėmesį atkreipė.
AtsakytiPanaikintiDeja, naujakalbė – neišvengiamybė; žmogus sakytų mokytojas, o va rašant projektus ima ir išlenda švietimo vykdytojas; šiuo atveju tiesiog citavau pavadinimą.
PanaikintiPuikiai suprantu, Jūsų tekste dar ir aktyvi nuoroda:). Norėtųsi, kad humanitarų projektuose tos naujakalbės mažiau būtų.
AtsakytiPanaikinti