Šeštadienį buvau Pasvaly, Krinčine, Juodžionyse (paminėtos
140-osios prof. Vladimiro Šilkarskio gimimo metinės).
Grįžau autobusu. Skaityt nebesinorėjo, tad spoksojau pro langą.
Panevėžy, autobusui sukant į stotį, žiūriu – kelkrašty žalias padas guli.
Sustojo. Klausiu vairuotojo: kiek stovėsim? Kokias 5 min. – Capt iš kuprinės aparatą ir beveik bėgte iki pado.
Štai ta bato užuomina.
Jeckau, Juodžionys... Rods, kas ne iš ten kilęs, neturėtų būt nė girdėjęs... bet juk kaip tik ten mus studijų laikais į kolūkį veždavo. Neapsakomo didumo obuolių skinti :)
AtsakytiPanaikintiSenelis tuos Naradavos sodus dar vadindavo Šilkarskio sodais; jų savininką Povilą Šilkarskį su šeima ištrėmė 1941-ais.
PanaikintiP.S. Gasiliūno autoportretas šalia žalio pado irgi labai neblogai atrodo :)
AtsakytiPanaikinti