(305) Praeitas ruduo, Lietuva–Ispanija: batų romanas

Marius P., įspūdingo natiurmorto autorius, šįkart atsiuntė romano planą (plėtoti siužetą galima kaip kas išmano):

2018 IX 29

Pirma dalis
ŽLUGIMAS
             I skyrius →
          Šiaurės miestelis. Ruduo. Madam nebepareis

2018 X 21

← II skyrius   

Belmontas. Ruduo vėliau. Monsieur neatlaikė

2018 XI 16

Antra dalis
PRISIKĖLIMAS, o gal tik PRISIKĖLIMO VILTIS
             III skyrius →

          Gran Canaria. Kurortas. Dar ne romanas

2018 XI 12

← IV skyrius   

Gran Canaria. Vėlyvi svečiai. Trumpam

— Ačiū, Mariau!
Kaip redaktorius iš profesijos, nesusilaikiau: padalinau romaną į dvi dalis – ir veiksmo vieta, ir veiksmo pobūdis, regis, neprieštarauja tokiam struktūros patobulinimui :)

(256) Natiurmortas su aukštakulniu

Yra batautojų, nežinančių, kad jie batautojai, – kaip ir menininkų: juk menininkas tik tas, kuris žino toks esąs.
— šeštadienį, prieš pradedant plaukt baidarėmis Verkne, draugė kompanijai paskelbė, kad jei pamatytų kokį upėj plūduriuojantį pamestą batą, nufotografuotų – yra, kas kolekcionuoja tokius atvaizdus. Ir atsiliepė žmogus: turiu mobiliam bato nuotrauką, galiu persiųst; persiuntė su visais reikiamais duomenim:
nuotrauka daryta 2018 m. rugpjūčio 22 dieną, 12:39, kairiajame Neries krante tarp senojo Žvėryno ir Pedagoginio tilto +– priešais Barclays pastatą. — Mano akimis, šitą nuotrauką natiurmortu galima vadint: pastipusi antis – juk nature morte.
Po kiek laiko prisiminė turįs dar vieną – irgi persiuntė. Pamatęs antrąją, prisiminiau kartais vis apninkančią dilemą: ar jau batas/batai užtektinai atsiskyręs nuo šeimininko, kad jį galėtum vadint pamestu, nuklydusiu, kitaip sakant – vadint radiniu, t.y. tinkamu dėt kolekcijon. Bet tatai kartą ir visam laikui neišsprendžiama dilema.

2018 VI 9, Tel Avivas

— Nuoširdžiai ačiū, Mariau! Sveikinu oficialiai tapus batautoju.