Šitą batą – spalvingą, nelyg kokia iš tropikų šiaurėn atklydusi Ara chloroptera – miške prie Priekulės rado Sigitas š.m. rugsėjį.
(Ir su šypsniu prisimenu jo pusseserės jubiliejų, kuris buvo metų pradžioj; ir mes su drauge ten buvom, nes draugės draugė; o! viskas vyko rimtai: didelė salė, muzikantai, vienas ne tik dainavo, ir, taip sakant, conférencier darbą dirbo: svečius vienus kitiems pristatinėjo etc.; mes kaip matematikė ir batautojas buvom pristatyti; tai teko su žmogum, renkančiu butelių kamštelius pabendraut, ir Sigitas prie rūkančio lauke už durų priėjo, sako, turiu nufotografavęs telefonu batą, tik dėl atvaizdo kokybės abejojantis; jei gerai beprisimenu, užrašiau ant lapelio el. pašto adresą, sakau, ar tą rastąjį, ar rasimą atsiųskit; — gal ką ir papainiojau prisimindamas; svarbiausia, kad žmogus neužmiršo, per savo pusseserę pasiuntė naują radinį, net septynis jo atvaizdus, iš visų pusių užfiksavęs; kelias ilgokas pasidarė, per dvi tarpininkes, bet svarbiausia – pasiekė tikslą, ir jūs galit pasigrožėt, kokie spalvingi batai Žemaitijoj.)
— dėkoju ir sveikinu tapus tikruoju batautoju, Sigitai!
