(58) Apleisto kiemo vienišiai

Ukmergės 137 – nebegyvenami namai, nors tikriausiai ne seniai. Kamuolys prie kampo.
Prisiminęs radinį prie Kalvarijų 48, užsukau į kiemą. Trys.

(57) Lankant apleistus sodus, II

Ukmergės gatvėj tarp nr. 125, ant kurio užrašyta „Židiniai“, ir nr. 135, to su raudonu stogu, turėtų būt dar du statiniai – 127 ir 129, bet jų nebelikę (meluoju – išvietė tebestovi); tik sodas likęs: vyšnios jau žydi, tarp dilgėlių guli bekojė kėdė. Na ir šiukšlių daug kur primėtyta.
Batinga vieta. O šlepečių gausa gal irgi buv. namus primena.

(56) Lankant apleistus sodus, I

Savaitgalį praleidęs centre, sekmadienį vakarop susiruošiau keliaut namo. Pakeliui pabataudamas. Tikslas – Šeškinės kalvos, bet prieš tai dar šiur bei tur apsilankiau.
Lvovo gatvėj už 58 namo pasukus į kairę, pro štai šitą fotelį galima nueit iki seno sodo.
O beeinant, aišku, rast šiukšliavietę, kur esti ir batų. (Nelabai malonu tokiose vietose bataut – vis dėlto ne miškas.) Pačiam sode – 0.

(55) Šeštadienio šnipiškiniai

Du radiniai toj pačioj Vilniaus seniūnijoj tą pačią dieną – Šnipiškėse šeštadienį (04-30):
kairėj iš Giedraičių gatvės (coll. [batautojo] Dariaus dovana; ačiū!),
o dešinėj – rastasis prie nebegyvenamo namo Kalvarijų 48 (kas juokingiausia, užtikau laukdamas, kol draugė atiduos savo batus taisyt – prie gatvės tokia maža taisyklėlė stovi).

(xii) Apie batavimo ypatumus

MrSarkasmus prie paleiolandinių parašė tokį komentarą: „Bandžiau batauti miške prie Molėtų, bet be statybinių medžiagų nieko neradau. Talento neturiu, matyt.“ Juokiaus kelias minutes – moka žmogus pralinksmint!
Kartais pagalvoju: kaip rimti žmonės sureaguotų, jei – susitikus kur nors per pietus – į klausimą: „Tai kur keliauji?“ išgirstų atsakymą: „Bataut.“
Manau, kad bent jau tikrai nusišypsojo Gitana, kai Lukiškių aikštėj mesdama šiukšlę ten, kur priklauso, pamatė batus (dovana dešinėj; ačiū!). Sutarėm, kad greičiausiai buvo taip: nusipirko žmogus naujus, įsitaisęs ant suolelio persiavė, senieji nukeliavo šiukšliadėžėn.
Arba vedi vakare pasivaikščiot [ne savo] kalę, žiū – ogi prie Juozapavičiaus 16a galinės sienos – vyriškas žieminis guli. Užfiksuoji. Kitąryt eini tuo pačiu keliu – pasirodo, kitoj takelio pusėj ir antras žolėj begulįs.
Yra toks ironiškas posakis: „Džiaugias, kaip geležėlę radęs.“ – „Džiaugies, kaip batą radęs,“ – sekmadienį pasakiau sau, kopinėdamas Šeškinės kalvom.

(54) Paleiolandiniai: vyr. ir mot., porom ir po vieną

O! batingosios Antakalnio kalvos, ypač lomos.

Šiandien per pietus pakopinėjau palei Olandų gatvę: nuo Vilniaus technikos kolegijos (Olandų 16) iki posūkio laidojimo rūmų (Olandų 22) link.
Kairėj – vaizdas batingiausion vieton.

(53) Padpusės iš JAV

Mindaugo dovana su apyrašu:

Šiandien batavimas buvo taip pat sėkmingas – radau dar vieną bato dalį, kuri buvo perplėšta per pusę ir abi dalys buvo išskirtos poros žingsnių.

Viskas rasta va šioje vietoje.

P.S. Ir kodėl apie demokratus ir respublikonus pagalvojau?

(52) Paleiąžuolinė šlep[t]

Vakar grįždamas namo iš 19 troleibuso išlipau Žvėryno stotelėj. Keliolika žingsnių į priekį, ir už Paribio 53a – dešinėn, miškan. Vos užkopus ant pirmos kalvelės, šalia ąžuolo, – še tau ir šlepetė. Tolyn: daugiau ir statesnių įkalnių negu nuokalnių. Išlindau maždaug ties Pramogų arena Ąžuolyno gatvėj.

(51) Prisisportavusieji

Šiandien batavau Kalnų parke. Dvi voverės, dvi pirštinės, kėdė ir – prisisportavusio apavo šalia žaidimų aikštelės su mažais vartais.

Stovėdamas tos aikštelės vidury prisiminiau a.a. Remį Audiejaitį – geriausią šambolo vartininką. Ir patį šambolą – futbolo atmainą, kai vietoj kamuolio – šampano kamštis, o vartuose (dažniausiai) – neregiai. Andrius Jakučiūnas žaidimo „genezę“ yra užfiksavęs taip ir pavadintoj novelėj. — Ne, vis dėlto čia nebūtų smagu žaist šambolą – danga netiksi.

(50) Kauno ponios laivelis ir kremuotieji

Batavimo virusas plinta (ir per giminystę). Atsiuntė Vytautas G.
Komentaras: „Rasti Kaune, Panemunėje, einant pirkti ledų, kurių neparnešiau :) kokybė prasta, nes aš, kaip nepatyręs batautojas, nepasiėmiau tam pritaikytų priemonių.“