Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2011-04-26

(49) Visiškas puspadis

Kalva už kavinės „Sakwa“ (M.K. Paco ir Olandų gatvių kampas, netoli Šv. Petro ir Povilo bažnyčios).

2011-04-22

(xi) Su šventėm,

jei kas tiki prisikėlimu. Kiaušiniai taps nudažyti svogūnų lukštų nuovire (įvairias žoles prie lukšto prispaudus siūlu), o batai – išmesti (į atitinkamą konteinerį).

P.S. Keista: na, netiki, kad galima prisikelt iš numirusių, bet vis tiek jautiesi esąs kaltas (kad netiki). Netikiu, kad galėčiau prisikelt iš numirusių; paprašiau sudegint mane, išbarstyt pelenus x upės x vietoj, kad liekanos nuplauktų Baltijos jūron.

P.P.S. Kaip viskas atrodytų, jei visi prisikeltumėm? Chaosas, – tikrąja to žodžio reikšme.

P.P.P.S. Per vykusį gyventojų surašymą negalėjau įvardint esąs agnostikas (internetinis variantas tokios galimybės nesuteikė [?]).

(48) Penki popušiniai



Dariaus (manau, jau vadintino tikru batautoju) dovana. Ačiū!
Belmonto gatvė, po pušim.

2011-04-21

(x) Eilėraščio batai

Eugenijaus Ališankos eilėraštis šios dienos Nemune:

ir tik tada palengvėja

ir tik tada palengvėja
kai apsiauni sunkius batus
su pernykščio purvo gurvuoliais ant padų
vis dar atrodo kad nepradėjai gyventi
tik šiaip per dienas svyruoji
lyg sustojusio laikrodžio svarmuo
kaip vėjarodė keiti sapnų kryptį kelis kartus per naktį

pats sau labirintas minotauras
ir siūlų kamuolio galas
kurio nepagauni
žaidžia kažkas su tavimi tarsi katė su pele
o tau atrodo kad esi vienas

kraunies mintinai išmoktus daiktus
tarsi į pirmą kelionę

2011-04-20

(47) Kiaura liekana

Šiandien per pietus vėl susigundžiau pabataut. Dešiniuoju Neries krantu nuo Žirmūnų tilto iki Šilo. Švarintojų, deja, nedirbėta. Vienintelis radinys – šitas kiauras padas (tiksliai kitoj upės pusėj negu panerio mauduolė):

2011-04-17

(46) Tvarka ir miške tvarka

Dar viena Dariaus dovana. Miške šalia Ribiškių tako (Rasų seniūnija, Vilnius).

2011-04-16

(45) Baltoji liekana iš Amerikos

Mindaugo antroji dovana:
Siunčiu dar vieną batą, pamestą miškelyje/pelkėje, apytiksliai šioje vietoje.
Pamatęs, kaip pats pradėjai sezoną, taip pat užsimaniau surast kažką panašaus. Šiaip kiekvieną kartą kur nors eidamas vis pažiūrėdavau, ar nerasiu kokio bato, bet niekaip nerasdavau. Taigi šiandien [2011-04-14] „medžioklė“ buvo sėkminga, jei tai, ką siunčiu, tikrai dar galima vadinti batu.
Manau, tikrai galima. Gal dar ir apsiaut įmanu. — Ačiū! (Pirmoji dovana – šita vieniša šlepetė.)

2011-04-15

(44) Ilgaaulė pora

Antroji Dariaus dovana. Ačiū!
Prie tilto per Vilnelę (prie „Audėjo“).


2011-04-14

(43) Paleinerio žieminiai ir kiti paupiniai

Šiandien pirmąkart batavau remdamasis žiniasklaida.
Iš ryto po septintos geriant pirmąjį kavos puodą, Veidiškių [= Facebook] draugė kolegė Ilma mestelėjo: „batauti, skaičiau 15min., šiuo metu apsimoka prie Neries, tarp Žvėryno ir Baltojo tiltų“ ir net pacitavo Mindaugo Nastaravičiaus reportažą:
Maišeliai, pakeliai, plastikiniai ir stikliniai buteliai, batai – poromis ir po vieną, padangos – po vieną, dviratininkus gąsdinantys iš po žemės išsikišę gelžgalių pirštai, sutrupėjusios krantinės plytelės, žiojėjančios duobės, pilnos spalvų, kurias atspindi vėjo suneštos šiukšlės.
Na ir kaip nesusigundysi: „batai – poromis ir po vieną“. Taigi iš ryto ištyrinėjau kairiąją Neries pakrantę nuo Pedagoginio (atsiprašau: Geležinio vilko) tilto iki Baltojo. Tik juodų žieminių pora.
Ne, netikiu, kad poetai meluotų rašydami reportažus. Per pietus, pagalvojau, pereisiu visą nurodytą atkarpą – tarp Baltojo ir senojo Žvėryno tiltų – pasroviui.
Poetai nemeluoja: trys poros ir dvi vienišės.

(43a) Juodų žieminių pora (tarp Baltojo ir Geležinio vilko tiltų; arčiau pirmojo)





















(43b) Baltų moteriškų pora, netelpanti į vieną kadrą (prieš pat Geležinio vilko tiltą)





















(43c) Raudonų moteriškų pora (ten pat, visai šalia baltųjų)
























(43d) Vienišoji patiltinė (t.y. po pačiu Geležinio vilko tiltu)
























(43e) Šlepetė šarangė varangė vandenin įsirangė (tarp Antinio Puskalnio ir senojo Žvėryno tilto; arčiau pirmojo)
























Ačiū Ilmai (už nuorodą), ačiū Mindaugui (už reportažą). Batauti smagu!

2011-04-13

(42) Liekana santakoj

Per pietus įsikvėpęs, po darbo nuo Žirmūnų tilto paneriu pasukau Žaliojo link. Ten, kur Vilnelė įbėga Viliją (nepoetams: Vilnia į Nerį), ir užtikau šito vasarinio apavo liekaną.