(xiv) Oi batai batai ir kiti čebatai...

Ir ko tik žmonės neprigalvoja!
Darius, šitai kolekcijai padovanojęs jau ne vieną rastą batą, permetė draugės iš Kauno Janos dovaną su lydraščiu:

Batautojui – karšti linkėjimai iš vieno pereinamo kiemo prie Laisvės alėjos, netoli soboro. Kai fotografavau, priėjo toks spintos pavidalo vyrukas ir sako: „čia privatus kūrinys, kodėl fotografuojat?“ – man labai patiko. :):)

Tikrai žavus vaizdelis – iš žemės išdygusi koja ir sukrovusi puikų aukštakulnį batžiedį; labai ačiū!
Batauja ir archeologai; jų radinių galima pasižiūrėt čia: Vilniečių avalynė XIV amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje.

(63) Pagelžkelinis

Dariaus įnašas:

Batavimo laimikis. Prie geležinkelio Markučių rajono atkarpoje. Tikiuosi, galima tai vadinti batu?

— Manau, kad taip. Batas tol, kol gali atpažint, kad tai buvo batas, o ne neaišku kas. – Ačiū!

(62) Akron, OH, lietus, šlepetė

2011-05-04 Mindaugo laiškas su radiniu:

Šiandien tokia nyki diena – lyja, šalta ir nemalonu. Bet vis tiek norisi išbėgt per pietų pertrauką iš darbo ir ką nors pamatyt. Taigi šiandien vaikščiojau amerikoniškai – neišlipdamas iš automobilio. Ir netikėtai radau šią šlepetę. Turbūt batavimo talentas priklauso nuo naudojamų priemonių – šiuo atveju, automobilio, nes net fotografavau per automobilio langą.
Viskas vyko čia.

Dabar net įdomu pasidarė, nes googlemaps rodo esant namus ten, kur jų jau nėra. Net nebūčiau pagalvojęs, kad ten namai stovėjo.

Lygiai taip pat googlemaps rodo nesamus namus Ukmergės 127 ir 129, Vilniuj, nors ten tik apleistą sodą radau ir išvietę. Batautojo radiniai iš to sodo čia.

(61) Pakelės pora

2001-05-02, šalia kelio Druskininkai–Vilnius, maždaug 28-as kilometras. (Pauliaus G. radinys. Ačiū!)

(xiii) Su priartėjusia tarptautine batautojų diena!

Veidiškėse [= Facebook] rytdieną, gegužės 4-ąją, per UNESCO, JTO ir kt. org. galvas paskelbiau tarptautine batautojų diena. Kai anksčiau mėgindavau googlint: batauti, batautojas, vis perklausdavo: gal jūs norėjote ieškoti: badauti, badautojas; o dabar nebeklausia. Ergo, turim teisę!
Sveikinu visus ir visas, užsiimančius/-ias 100 nuošimčių ekologiškom, sveikatingom, žaviom ir smagiom nesąmonėm!
P.S. Galvojant apie ateitį: kaip angliškai būtų batauti? Kad vienas žodis, gal ir naujadaras, būtų, o ne: nusakomuoju būdu (gather shoes).

(60) Stadionbačiai

Na argi žmogus atsispirsi pagundai, pamatęs išvirtusį tvoros gabalą? Įkišau nosį ir stadiono statybvietėn. Dvi poros.
Ta pliauska prie sportinių visokių minčių gali prišaukt...
O antri – tai tikrai statybininko.

(59) Šeškinbačiai įvairiausieji

Na va, ir priartėjau prie Šeškinės kalvų. Perbėgęs gatvę neleistinoj vietoj, lietaus vandeniui nubėgt skirtu asfaltuotu grioveliu – per sraiges ir butelius – į viršų. Ilgai ieškot neteko – pirmas radinys visai netoliese. Užfiksavęs, atsigręžiau Šnipiškių pusėn.

Batingos ir Šeškinės kalvos, ne tik Antakalnio. Ir šituos radinius jau gan pagrįstai galima vadint miškiniu apavu.

(58) Apleisto kiemo vienišiai

Ukmergės 137 – nebegyvenami namai, nors tikriausiai ne seniai. Kamuolys prie kampo.
Prisiminęs radinį prie Kalvarijų 48, užsukau į kiemą. Trys.

(57) Lankant apleistus sodus, II

Ukmergės gatvėj tarp nr. 125, ant kurio užrašyta „Židiniai“, ir nr. 135, to su raudonu stogu, turėtų būt dar du statiniai – 127 ir 129, bet jų nebelikę (meluoju – išvietė tebestovi); tik sodas likęs: vyšnios jau žydi, tarp dilgėlių guli bekojė kėdė. Na ir šiukšlių daug kur primėtyta.
Batinga vieta. O šlepečių gausa gal irgi buv. namus primena.

(56) Lankant apleistus sodus, I

Savaitgalį praleidęs centre, sekmadienį vakarop susiruošiau keliaut namo. Pakeliui pabataudamas. Tikslas – Šeškinės kalvos, bet prieš tai dar šiur bei tur apsilankiau.
Lvovo gatvėj už 58 namo pasukus į kairę, pro štai šitą fotelį galima nueit iki seno sodo.
O beeinant, aišku, rast šiukšliavietę, kur esti ir batų. (Nelabai malonu tokiose vietose bataut – vis dėlto ne miškas.) Pačiam sode – 0.