peronum conquisitoris captura: janos radiniai

Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.

Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.

Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.

Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.

Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.

Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2011-06-03

(66) Amžinų atostogų po žiemos tarnystės išlydėtoji pora

Iš ankstaus ryto – Janos Janauskas laiškas su radiniu:

Niekaip neišsiruošiu į mišką, bet Kauno miestelio vidury, Aušros gatvės patvory radau porą batų. Birželis, vasaros pradžia, kam dabar jų, tokių aulinių beprireiks... Gal Jums?

Taip taip, ačiū! (Ir aš miškų pasiilgau.)

2011-05-18

(xiv) Oi batai batai ir kiti čebatai...

Ir ko tik žmonės neprigalvoja!
Darius, šitai kolekcijai padovanojęs jau ne vieną rastą batą, permetė draugės iš Kauno Janos dovaną su lydraščiu:

Batautojui – karšti linkėjimai iš vieno pereinamo kiemo prie Laisvės alėjos, netoli soboro. Kai fotografavau, priėjo toks spintos pavidalo vyrukas ir sako: „čia privatus kūrinys, kodėl fotografuojat?“ – man labai patiko. :):)

Tikrai žavus vaizdelis – iš žemės išdygusi koja ir sukrovusi puikų aukštakulnį batžiedį; labai ačiū!
Batauja ir archeologai; jų radinių galima pasižiūrėt čia: Vilniečių avalynė XIV amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje.