Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2011-06-06

(67) Parduotos šleptvasaros jau baigės

Pušynėlis prie pat Rokantiškių kapinių. 5 minutėm tebuvau įlindęs.
























P.S. Empatijos seansas: esu dešinės kojos tarpupirštis; tarp nykščio ir vad. antrojo, kuriam pagailėta smiliaus vardo.

2011-06-03

(66) Amžinų atostogų po žiemos tarnystės išlydėtoji pora

Iš ankstaus ryto –  Janos Janauskas laiškas su radiniu:
Niekaip neišsiruošiu į mišką, bet Kauno miestelio vidury, Aušros gatvės patvory radau porą batų. Birželis, vasaros pradžia, kam dabar jų, tokių aulinių beprireiks... Gal Jums?
Taip taip, ačiū! (Ir aš miškų pasiilgau.)

2011-06-01

(65) Vargu ar medkirčių apavas palei medkirčių taką

Mindaugas (manau, jo akys jau neliepiamos ieško batų, ergo, tikras batautojas!) vėl atsiuntė dovanų. O mano šišas apsilpo; be to, žolė stipriai ūgtelėjo, paslėpdama galimus radinius. Reiktų paieškų imtis rimtesniuos miškuos, bet kad dar ne atostogos.
Štai Mindaugo laiškas ir radiniai (ačiū!):
Nuo praėjusio penktadienio stovyklavom vienoj tokioj gražioj vietoj Pensilvanijoje. Tą vietą atradom tik atvažiavę į Ameriką ir nuo to laiko ten kiekvienais metais važiuojam, kai tik pavyksta. Šiaip tolokai – keturios valandos kelio. Bet verta. Taigi vėl ėjau su draugų šeima ir sūnumi Senuoju medkirčių taku (Old Loggers Trail) ir prieš pat galą radau vieną pamestą batą, o po to ir šlepetę. Šiaip jie buvo maždaug 10 metrų vienas nuo kito, todėl nelabai išeis googlemaps nurodyti tikslią vietų, o apytiksliai – čia.

2011-05-19

(64) Jį sustabdė šaka

Priešpiet užfiksavau:
Lygiai prieš 299 metus
1712 metų gegužės 19-ą Vilniaus jėzuitų kolegijos dienoraštin įrašytas toks pirmasis sakinys: „Recreatio Łukiscis.“ Per pietus reiktų kur pasivaikščiot – Lukiškės rekreacijai nebetinkamos, bet Antakalny dar yra kur nueit.

Perpiet pasivaikščiojau: Mildos gatve beveik iki galo; už 42a namo jau ir Pavilnių regioninis parkas. Stačiausiu šlaitu (pro informacinį stendą) – į viršų. [Gal ir] aukščiausioj vietoj – benamio vasarvietė: ir palapinė yra, ir kažkas panašaus į stalą, krosnį.
















Vieni batai kabo ant medžio, kiti stovi šalia, bet vargu ar tokius gali pavadint radiniais.



















Nebent šitą, besiritusį nuo šlaito ir sustabdytą šakos (greičiau – šakelės):

2011-05-18

(xiv) Oi batai batai ir kiti čebatai...

Ir ko tik žmonės neprigalvoja!
Darius, šitai kolekcijai padovanojęs jau ne vieną rastą batą, permetė draugės iš Kauno Janos dovaną su lydraščiu:
Batautojui – karšti linkėjimai iš vieno pereinamo kiemo prie Laisvės alėjos, netoli soboro. Kai fotografavau, priėjo toks spintos pavidalo vyrukas ir sako: „čia privatus kūrinys, kodėl fotografuojat?“ – man labai patiko. :):)
Tikrai žavus vaizdelis – iš žemės išdygusi koja ir sukrovusi puikų aukštakulnį batžiedį; labai ačiū!
Batauja ir archeologai; jų radinių galima pasižiūrėt čia: Vilniečių avalynė XIV amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje.

2011-05-09

(63) Pagelžkelinis

Dariaus įnašas:
Batavimo laimikis. Prie geležinkelio Markučių rajono atkarpoje. Tikiuosi, galima tai vadinti batu?
— Manau, kad taip. Batas tol, kol gali atpažint, kad tai buvo batas, o ne neaišku kas. – Ačiū!

2011-05-05

(62) Akron, OH, lietus, šlepetė

2011-05-04 Mindaugo laiškas su radiniu:
Šiandien tokia nyki diena – lyja, šalta ir nemalonu. Bet vis tiek norisi išbėgt per pietų pertrauką iš darbo ir ką nors pamatyt. Taigi šiandien vaikščiojau amerikoniškai – neišlipdamas iš automobilio. Ir netikėtai radau šią šlepetę. Turbūt batavimo talentas priklauso nuo naudojamų priemonių – šiuo atveju, automobilio, nes net fotografavau per automobilio langą.
Viskas vyko čia.

Dabar net įdomu pasidarė, nes googlemaps rodo esant namus ten, kur jų jau nėra. Net nebūčiau pagalvojęs, kad ten namai stovėjo.
Lygiai taip pat googlemaps rodo nesamus namus Ukmergės 127 ir 129, Vilniuj, nors ten tik apleistą sodą radau ir išvietę. Batautojo radiniai iš to sodo čia.

(61) Pakelės pora

2001-05-02, šalia kelio Druskininkai–Vilnius, maždaug 28-as kilometras. (Pauliaus G. radinys. Ačiū!)

2011-05-03

(xiii) Su priartėjusia tarptautine batautojų diena!

Veidiškėse [= Facebook] rytdieną, gegužės 4-ąją, per UNESCO, JTO ir kt. org. galvas paskelbiau tarptautine batautojų diena. Kai anksčiau mėgindavau googlint: batauti, batautojas, vis perklausdavo: gal jūs norėjote ieškoti: badauti, badautojas; o dabar nebeklausia. Ergo, turim teisę!
Sveikinu visus ir visas, užsiimančius/-ias 100 nuošimčių ekologiškom, sveikatingom, žaviom ir smagiom nesąmonėm!
P.S. Galvojant apie ateitį: kaip angliškai būtų batauti? Kad vienas žodis, gal ir naujadaras, būtų, o ne: nusakomuoju būdu (gather shoes).

(60) Stadionbačiai

Na argi žmogus atsispirsi pagundai, pamatęs išvirtusį tvoros gabalą? Įkišau nosį ir stadiono statybvietėn. Dvi poros.
Ta pliauska prie sportinių visokių minčių gali prišaukt...
O antri – tai tikrai statybininko.