Sūnaus radinys priminė nebaigtą darbą: praeitą trečiadienį buvau išėjęs pasivaikščiot po Antakalnį, pabatavau ten, kur anksčiau nebuvau mėginęs, tik ketinęs, o paskelbt ir nepaskelbiau.
Vieną įrašą esu pavadinęs „
Nėra dūmų be ugnies, nėra namų be batų“. Patikslinant: nėra apleistų namų, kuriuose batautojas negalėtų rast to, kas jį domina. (Apleistis, nyksmas juk gali turėt tiek pat prasmės ar grožio kiek ir radimasis, pradžia; aišku, ne visiems priimtino; gal net daugiau, nes dar primena egzistuojant laiką. Tiek to, gana tų digresijų.)

Kas yra Vasaros 5, aiškint nereikia; o aš ėmiau ir aplankiau kitapus gatvės esantį namą, kurio greit nebeliks.

Du radiniai lauke: dešinysis – ant tako netoli gatvės, kairysis – kieme.
O kiti – jau viduj.

Per seni, kad būtų galima tikėtis porų.
nieko is musiskiu Vasaros 5 kolektyvo ie neliko, tik keletas senu batu, kaip prisiminimas :))
AtsakytiPanaikinti