(251) Ratai ir batai

Dar vienas Karolinos M. radinys –
šitas Vilniuj liepos 13-ą Minties gatvėj Žirmūnuos.
– Vienas apie batus, kitas apie ratus, – pridūrė batautoja.

Ratai riedės, o va batai – kiemsargis greičiausiai juos išlydės pas bendrąsias šiukšles; bet prisiminimas liks virtualybėj.
— Ačiū, Karolina, už batingą vasarą!

(250) Verksnio paežeriniai

Karolina M. atsiuntė birželio 29-os radinį prie Alaušų ežero Molėtų rajone su pranašingu komentaru:
Vieniši švedų crocsai priliejo pilną ežerą ašarų dėl anksti pasibaigusio Pasaulio futbolo čempionato.

— Ačiū! — Per radiją girdėjau, kad Švedijoj vis dėlto džiaugtasi, nors rinktinė ketvirtfinaly ir pralaimėjo; džiaugtasi, kad po ketvirčio amžiaus taip toli buvo nukeliauta; pasirodo, potencialūs švedų verksniai futbolą žiūrėjo prie Alaušų :) Viskas aišku.

(249) Dangus ant šaligatvio

Vilmai ėmė sektis:

Laba diena,
mano horizonte sušmėžavo mažas vaikiškas batukas, labai gražios giedro dangaus spalvos, tik vienišas – lyg būtų pabėgęs nuo šeimininkės ar šeimininko.
Vilnius, Salomėjos Nėries gimnazijos šonas netoli Dominikonų ir Trakų g. sankirtos, liepos 3 d.

 — Ačiū, Vilma!
Ir man kartais atrodo, kad batai savarankiškesni, negu mes linkę manyt.

(248) Juodi prie Balto

Coll. Justė, savaitę paatostogavusi miške, lauktuvių atsiuntė:

2018-06-20, Labanoro regioninis parkas, netoli Balto ežero
man tie batai panašu darosi į žmonių išnaras :D
baigėsi sezonas – ir išsinėrė

 — Ačiū, Juste!
O man retsykiais dingteli mintis, kad jie labai savarankiški, kartais ima ir išeina, kur panorėję.