Ir ši paskui antį plaukianti pliažinė basutė stumtelėjo pasiguost. — Kai pats nerandi tikrų pamestų batų, kas lieka? ieškot jų kitur – pvz., eilėraščių rinkiniuos. Ir radau ne per seniai: Palangoj gyvenančios Elenos Karnauskaitės naujajam rinkiny Miegančios chimeros. Eilėrašty „Radausko Veneros beieškant“:
jau sakiau kad nėra geresnio laiko— juk vis šis tas, ar ne?
negu dabar tad išvaikščiojau visą pakrantę
ieškodama tos putos iš kurios išnėrė
Venera pirmapradė moteris nužėrusi
nuo kūno sūrų jūros vandenį ir pasukusi
žemės vieškeliais deja jos pėdsakų
čia neradau kur ne kur mėtėsi plastiko
buteliai net vienas kitas stiklinis
dar radau kelis batus visi nuo kairės kojos
porą žaislinių smėlio kastuvėlių netgi pavyko
rasti visai neblogą termosą kaip vėliau
paaiškėjo jis leido vandenį tad teko palikti
prie šiukšlių konteinerio bandžiau ieškoti
kokių nors nuorodų ženklų kur toji
nenaudėlė galėtų būti patraukusi
po puotos pakelės smuklėje
ant kokių pasaulio podiumų
staiposi kratydama ryžas garbanas
ir geidulingai kraipydama klubais
tai kas kad ne visai standartas
šlakuota nosytė ir truputį kreivas
vienas priešakinis dantukas išryškėja
kai šypsosi ar sutikote tokią ar pastebėjote
kokiame nors skersgatvyje autobusų stotelėje
prekybos centre galbūt šio ryto veidrodyje (p. 75)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą