Virgi, bijau, kad šis batas – atsitikusios nelaimės detalė. Prieš gal valandą (turbūt mažiau) ėjau Kalvarijų gatve, už stotelės, kuri prie kosmetikos parduotuvės (ten gal 50 nr.), pamačiau batą ir tik paskui gatvėj ramiai veidu į asfaltą gulintį žmogų. Jį ką tik mašina buvo nuskynusi. Tarsi viena jo koja buvo be bato. Nenorėjau vėpsoti. Atvažiavo policija ir greitoji. Greitoji paskui mane, nueinančią, pasivijo. Važiavo be švyturėlių ir tyliai.— Dėkui, Donata. Pirmas toks radinys kolekcijoj – su ne spėtina, o labai tikėtina bato pasimetimo istorija.
Būkit atsargūs gatvėse
Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10
Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.
2020-01-17
(336) Nelaimėbatis iš Kalvarijų gatvės
Vakar vakare, apie aštuntą, gavau coll. Donatos laišką su priekabu:
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą