Sveiki, Virginijau,
čia tas jausmas, kai vakare turi planų, per kamščius „skubi“ namo ir pamatai besimėtančius batus. Nuvažiuoji kelis šimtus metrų, apsisuki, grįžti, priparkuoji automobilį ir išeini.
— Dėkui!
(Ilgokai sukau galvą, kaip pavadint šitą radinį; pasirinkau paprasčiausią variantą: posūkis + batai)
— Jau skaityta? Taip, veiksmai tie patys, tik žodžiai kiti.
Dar tą patį vakarą kažkas juos padėjo ant šaligatvio, dar dabar jie ten guli.
AtsakytiPanaikinti