o jos dukra Karolina – 17:10:
— Dėkui, Karolina!
Sveiki, Virginijau,
pradėsiu nuo trumpo paaiškinimo: rytais į darbą važiuoju trumpesniu keliu, o namo grįžtu ilgesniu, bet gražesniu. Taigi šįryt bevažiuodama į darbą priešingoje eismo juostoje pastebėjau šlepetę, tačiau dėl laiko stokos ir eismo intensyvumo nebuvo kaip sustoti. Nusprendžiau grįžti namo tuo pačiu keliu ir pasižiūrėti, ar ji vis dar yra. Nebus tai nebus. O privažiavus pamačiau, kad jos netgi dvi. Susiradau patogų apsisukimą, grįžau gabaliuką kelio atgal, kad patogiai įvažiuočiau į gyvenamųjų namų kiemą, ir išėjau į „medžioklę“. Jums skaitant galbūt sunku įsivaizduoti, bet teko pasisukioti ir pasivaikščioti.
Antroji šlepetė ties tolimesniuoju automobiliu.
Plytinės gatvė, 2025.03.31
Įrašo pavadinimas iškilo atsispyręs nuo laiške
paminėtos medžioklės.
Taip, pasisukiojimus man, nemokančiam vairuot
automobilio, sunku įsivaizduoti, pasivaikščiojimą –
lengviau. O lengviausia – norą trūks plyš užfiksuot
radinį, kuris apima pamačius besimėtantį batą
ar kokį kitokį apavą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą