Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą [NB! in situ] miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2025-04-06

(657) Pakelibatis iš Šiaurės Lietuvos pakraščio

Penktadienį gavau Karolinos laišką,
šįkart – kaip tarpininkės:
Sveiki, Virginijau,
persiunčiu draugės Rasuolės radinį
iš kelio Biržai–Saločiai.
2025.04.02
— Labai ačiū, Rasuole! Ir Karolinai – dėkui.
Įspūdingas kadras, ypač dėl dangaus.
Nežinau kurioj maždaug to kelio vietoj pakelibatis rastas, todėl gal valia pažvelgt (į tą kelią 1303) subjektyviai. Trumpoji jo dalis, nuo Saločių, eina per Pasvalio rajoną, ilgoji – per Biržų (visada šypteliu prisiminęs Pasvaliečius, kurie jau Biržų rajonui priklauso). Tuo keliu važiuojant kertamas Kubiliūnų miškas, už kurio, visai jau palatvijy, yra Taũpriai – aa. Tėvo gimtinė.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą