Štai jūsų akims pirmas marčios Monikos radinys lankantis Jatiluwih ryžių terasose balandžio 7-os popietę.
— Ačiū! Bato iš Indonezijos kolekcijoj dar nebuvo. Ir sveikinu prisijungus prie tikrųjų batautojų :)
Ryžių rinkėjos gyvenimas ir mirtis
(filmo detalė)
– Nors mano rankos buvo purvinos ir juodos,
ir mano akys – „ne šitų plantacijų vanduo“
(man vieną kartą ištarė prajodamas
toks jaunas ir gražus piemuo),
bet aš tikėjau, kad prajojant
tiesos dar niekas nepasakė prie vandens,
kad niekas netiki stikliniais žodžiais
pro šalį jojančio piemens.
Ir tiek nedaug. Tik kelios saujos ryžių,
ir tiek gyvenimo nedaug!
Plantacijų platybėj lyjant,
gyvenimą aš saujomis rinkau... –
O tas piemuo prajodamas sugrįžo
pas ją – apklotą audeklu ir ryžiais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą