(683) Sankryžpadis

Beveik prieš savaitę atkeliavo Gabrielės laiškas su priekabu (deja, tik šiandien, paskutinę atostogų dieną, patikrinau el. paštą):

Labas rytas,
Radinys lygiai savaitės senumo (liepos 18 d.), kuris, panašu, buvo išlytas.
Liubarto/Vytauto gatvių sankryža.

— Ačiū! Tokia lietinga vasara puikiai išbando klijų, kuriais prilipdomi padai prie batų, kokybę.

(682) Kojinė kaip batas ar batas kaip kojinė?

Vilma vakar persiuntė:

Sveiki, gavau iš bičiulio Dainiaus nuotrauką į telefoną, o žinutėje komentarą: bet kad čia labiau kojinė... Telefone trofėjus atrodė ganėtinai batiškai, taigi atrašiau, kad dabar daro tokius apgaulingus vasarinius batus, panašius į kojines. Persiųsdama pasididinau, ir tenka pritarti, kad čia visgi kojinė tikroji. Dėl visa ko siunčiu Jūsų teismui, liepos 21 d., prie Taikomosios dailės muziejaus.

— Dėkui, Vilma, ir Dainiui – ačiū!

Nuosprendis: manau, kad tai sulyta ir vėl išdžiūvusi, todėl susiraukšlėjusi vad. češkė, kitaip – čežutė, ofic. gimnastikos batelis; pagal kulną sprendžiu, apsiuvas aiškiai matyti; vidpadis dar turėtų būt, gal ir buvo.

O gal ir klystu.

(681) Šios vasaros metafora

Vakarykštis Donatos siuntinys:

Virgi, va, matai: kol Tu atostogauji, numesti Tuskulėnų gatvėje batai virsta tokiom išėdom ar išplėšom, ar nežinau kuo.
Bet gerų likusių atostogų dienų!

— Ačiū, Donata! Spėčiau: lietinga vasara prisidėjo prie to, kad padas ėmė ir atsiskyrė nuo bato.

(680) Rezervuotbatis

Džiugu, kai batautojų gretos pasipildo.

Prieš ketvertą dienų atkeliavo Deimantės K. laiškas su radiniu:

Priparkuotas.
2025.07.18 rytas
Vilnius, Maumedžių g.

— Dėkui, Deimante, už kolekcijos papildą!

Ir sveikinu: prie redaktorės ir kt. titulų nuo šiol galit pridurt dar ir: batautoja :)

P.S. Pavadinimo paaiškinimas: kad nieks neužimtų vietos, kur statai mašiną, išvažiuodamas palieki batą – rezervuojies (plg.: kokia programėlė ar pan. ant kėdės kokioj salėj reiškia, kad vieta jau nužiūrėta, reikia ieškot kitos atsisėsti).

(679) Pasuolinis pohimninis padas

Valstybės ir Tautiškos giesmės dieną atkeliavo Anitos laiškas, kurį tik šįryt atidariau (grįžęs iš pavežiojimo po Žiemgalą ir Žemaitiją):

Sveikas, Virgi.
Ką tik sugiedojus Lietuvos himną, pakeliui namo.
Prie Muzikos akademijos.
Liepos 6, žinoma. :)

Su linkėjimais nuo Vido ir Gabrielės.

— Dėkui, Anita, ir už padą, ir už linkėjimus! O aš nieko neradau, deja: nei Jonišky himną giedodamas, nei vėliau.

(678) Priestotiniai kabikai

Tik pirmos atostogų dienos ankstų rytą perskaičiau Anitos laišką, nors išsiųstas vakar:

Sveikas, Virgi.
Hmm... spėjam iki Tavo atostogų ar ne??
Dar geras pusvalandis. :)
Nors ėjom iš geležinkelio stoties, kabikai –
prie autobusų stoties.
Pirmas Gabrielės radinys sugrįžus, mano –
po ilgos pertraukos.
Birželio 30, vakaras.

Gerų atostogų!

— Dėkui abiem! Ir už kabikus, ir už palinkėjimą.

Kad ir kaip juokingai skambėtų, atostogos prasideda nuo darbų per atostogas plano, kuriame punkto pabatauti nėra (nebent atsitiktinai pastebėčiau).