Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą [NB! in situ] miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2026-09-09

(750) Liepos pamirštukas



Vakar vėlai vakare atkeliavo dar vienas Karolinos laiškas:
Dar persiunčiu draugės Rasuolės radinį.

Rastas liepos 13 dieną prie Panevėžio miesto kapinių, prisimintas, kai pačiai užderėjo.
— Ačiū, Rasuole! Ir Karolinai dar kartą dėkui.

P.S. Ir Titas Livijus, ir lietuviai mąstė vienodai: potius sero quam numquam – geriau vėliau negu niekad (o gali atrodyt, kad tai patarlė.lt). Kiek kartų sutikęs senokai matytą žmogų esu išgirdęs: O, klausyk, jau seniai turiu telefone tau batą, tik vis neprisiruošiu persiųst. – Tai persiųsk. – Gerai gerai. – Dažniausiai nieko nesulaukdavau. Primint? Ne, negražu būtų. Juk batavimas – tik žaidimas: jei žmogus nenori rimtai įsitraukt, ir nereikia.
žymos: ,

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)