Labas, Virgi,
jau galvojau, kad sėkmė mane bus apleidusi – taip ilgai niekur nemačiau jokių pamestų batų, o tuomet beveik visi supuolė į rugpjūtį.
Liepos 13 (negi bus pirmasis radinys šiais metais?) Sėlių g., netoliese Žvėryno bažnyčios, užtikau juodą sportbatį, nosim žiūrintį į apleistą Carito medinį namelį.
Pirmąjį rugpjūčio radinį – tapkes – pamačiau mėnesio pradžioj, pirmo sekmadienio pavakarę požeminėj Karoliniškių perėjoj, prie buv. „Saturno“, nutolusios viena nuo kitos kelis metrus kažkodėl žiūrėjo skirtingom kryptim.
Toliau. Po kelių savaičių rastas aulinis pusiau odinis batas Dzūkijos šiluos. Tą dieną (08-22) buvo žymioji ir smarkioji audra, nusiaubusi visą Lietuvą, o aš čia su bičiuliais vaikštanti Zackagirio pažintiniu taku jaučiaus kaip Dievo ausy.
Mėnesio pabaigą (08-26) vainikavo radinys visai šalia Britų ambasados, prie Antakalnio žiedo –
basanoškė su pradilusiu nykščiu.
Rugsėjis naujais radiniais kolei kas manęs nedžiugina.
Pradžioj pagalvojau: keturi radiniai = keturi įrašai. Bet persigalvojau. Žmogus pirmąkart šiais metais atsiuntė radinių (ankstesnė siunta atkeliavo praeitų spalio pabaigoj) – negerai būtų, jei išdėstyčiau ant atskirų lentynėlių; tesimato gausa.
P.S. Visiškai tarp kitko: anais laikais batus, kurie apibūdinti kaip aulini[ai] pusiau odini[ai], vadindavom kerziniais (nors derėjo vadint kirziniais).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą