Kai sekas, tai sekas –
va dar vienas coll. Donatos radinys:
Ką tik prie Kalvarijų 11 Optikos. Kas ten pasidėjo batus, nežinau, tikrai ne aš.— Ačiū!
Ką galiu pridurt? – Ir ne aš.
Apie 17.07 maždaug prie Kalvarijų 38.— Ačiū!
Sveikas, Virginijau.
Va perskaičiau tokį ilgesingą paties atodūsį: „o batautojui žiema – tuščias metas...“ O štai Žvėryne jau pavasarėja, iš po žiemos Latvių gatvėj batų jau galima ir pasiraškyti. :)
Radinys – kelių dienų senumo (vasario 14), tik per visokias sumaištis pamiršau išsiųsti.
Virgi, batai, net du. Šįvakar.— Ačiū, Donata! (Norėjau triskart nuspaudęs Alt subaksnot 033, bet susitvardžiau.)
Kai nežaidi su Lisabonos kortele, tada tuo keltuvu-funikulierium „Gloria“ [Elevador da Glória] ir nesikeli, nes bilietas kainuoja 3,80 eur. Eini pėsčiom šalia bėgių. Daug kas taip taupo pinigus, nors tai aukštyn kokie 400 metrų. Bet pamesti batai niekam nesvarbūs, nes žmonės neturi su kuo susieti. Funikulierius – ne gatvė, nėra jo bėgių pakraščių pavadinimo.
dm
tai va, lauktuvės iš Turkijos:
(1) 2018 XI 4, kažkur į šiaurę nuo Antalijos, kalnuose
(2) 2018 XI 4, Kemer ↓
(3) 2018 XI 5, Çamyuva
Virgiui batas iš Siem Reapo. Turbūt milijoną kartų pervažiuotas motorolerių.
Pakeliui į Angkor Wat.
Netoliese mačiau Lietuvos vėliavą.
2018 XI 21, Phu Quoc sala— Ačiū, Gintare!
Nuėjau pusryčiauti – po stalu Ryžius saugo šliopkes. Bet nežinia, ar saugo, ar man atnešė... 😁😁