(116) Chaussures à Paris

Bataut galima ir Paryžiuje, – šyptelėjau 10-11, ketvirtadienį, kai einant nuo Triumfo arkos avenue des Champs-Élysées prie Franklino D. Roosevelto aikštės išgirdau draugę sakant: „Žiūrėk, tavo batai!“ – Ogi išties – batai (World full of shoes – persifrazavo galvoj užrašas Vilnius full of space).

Pasukom dešinėn, link Aleksandro III tilto pro Grand Palais, tarp kurio kolonų kabojo ir plakatas, iškart mestelintis prie Neries.
Jau tuoj tuoj Sena, žvilgt dešinėn – negi vaidenas? ne! – ant grotų (apačioj, po žeme, gal kokia mašinų stovėjimo aikštelė ar kas nors panašaus?) – štai vienišas moteriškas batas (bene elegantiškiausias batautojo radinys Paryžiuj).

Jei Vilniuj būtų toks statinys, gal kitaip
būtų reaguojama ir į „Krantinės arką“?

Penktadienis, 10-12, ką tik apžiūrėjom Pompidou centro 5 ir 4 aukšte esančią nuolatinę ekspoziją, tempiam kojas rue Beaubourg, ant šaligatvio pristatyta šiukšliadėžių, ant vienos dangčio – va šitie du, skirtingi. Truputį sutrikau ėmęs svarstyt: pala, čia juk ne parduotuvė, jei ką sudomintų ar raudonas, ar pilkas, kur ieškoti poros? negi konteinerio viduje?

Keturias dienas su Paris museum pass meninėjom. Antradienį, 10-16, galim vėl keliaut kur tik norim. Tebūnie Monmartras. Kylant į kalvą rue Drevet prie vienos krautuvėlės, prekiaujančios tikrai ne batais, žiūriu – pora, be raištelių. Nutrynė? Vargu. Ir nesuplyšę kapitaliai.
Paskutiniai paryžbačiai. Ir maniškio kairiojo nosis matyti (vietoj autoportreto).

(115) Prieturginiai

Vidas D., atsiuntęs Priekulėj užfiksuotą pagelžkelinių porą, savo pažadą („Jeigu ko da panašos pamatys, tė irgi atsiųs“) ištesėjo – vėl atsiuntė:

Čė va vėl pamačio kontapls [štai kaip Pasvalio fotografai vadina Crocs™us :)] prė Pasvalia torgos. Mosiau kas palika parsimovės naujs. Va tėp atroda.

Da kartų ačiū, Vidэ! — O kas pasigalvojo, tiksliai tarmiškai nepajėgsiu užrašyt, tad – atsiprašau – deja, bet tik bendrine kalba:
– Užfiksuot antrą dėmesio vertą batų porą ar paliktąjį/paliktąją – tas pat, kas išleist antrą knygą; jau ne tik batautoju/rašytoju gali vadintis, bet ir pretenduot į Lietuvos batautojų/rašytojų sąjungą (apie International P.E.N/??? Centre Lietuvos skyrių gal kol kas – kol batautoju netapo koks vadybininkas – būtų per drąsu svajot).
Ir – bejuokaujant – kilęs atitinkamas klausimas:
– Kuo Lietuvos batautojų sąjunga galėtų būt neįdomesnė rinkėjams už (į Seimą norinčią patekt) Lietuvos žmonių partiją?
Atsakymo niekaip nerandu.

(114) Žygio (Žygio gatve) liekana

Dar vienas Vikos radinys; ir vėl su klausimu, į kurį nežinau ką atsakyt:

Čia tokį tau turiu vėl netradicinį egzempliorių:) [2012-09-13] Vilniuje, Šiaurės miestelyje, Žygio gatvėje prie TEO esančioje automobilių aikštelėje aptikau. Atrodo, kad į Vilnių atėjo bobų vasara, tačiau kodėl šlepetė vyriška?:))))

Gal tai priminimas apie lyčių lygybę? Ir diedų vasara turi būt! :)

(113) Stabilumo garantai

Šeštadienį vėl teko pagrybaut Strėvos miške. Apie grybus nelabai yra ką pasakot: delčia, prastai dygsta, keli rasti baravykai labai jau brandūs buvo, tik džiovint galvos tetinkamos; kad netektų pustuščiais krepšiais grįžt, pavažiavom iki Strėvos pilkapių, ten ir prisipjovėm pakenčiamai mažų kalpokų.
Aplankiau prieš dvejus metus užtiktą batų koloniją šalia ir ant vieno miško keliuko. Vaizdai vis liūdnyn... Tarkim, liūdnasis mažius dar liūdniau atrodo.


Maniau, ką čia, išvaikščiotam miške, naujo berasi, bet klydau. Štai kokią stabiliai įsikūrusią porą visai kitur užtikau (vis šis tas, nes jau gėda buvo pasidarę, kad pats niekuo kolekcijos nebepapildau):

(112) Jau saulelė vėl atkopdama budina batą...

Mūsų būrys didėja, ponai ir ponios batautojai! Štai savaitgalį gavau Pauliaus K.  el. laišką:

Sveiki,
aptikau jūsų svetainę su labai įdomia idėja ir tuojau pat atsiminiau, kad turiu vieną šiam tikslui tinkančią nuotrauką. Ji mano archyve atsirado, kai vieną pavasarišką dieną miške medžiojau voveraites (grybus), o vietoje jų aptikau gana fotogenišką batą. Matyt, tada, pats to nežinodamas, irgi tapau batautoju. Prisegu nuotrauką, kuria, jei norėsite, galite pasidalinti savo šauniame bloge.

Aišku, kolega batautojau Pauliau, kad noriu pasidalinti – tą ir darau :) Ačiū ir – laukiu daugiau. Sėkmės!

(111) Paąžuolinė pora

O čia Justės radinys – vėl Nemenčinės miškuos (08-06). Šalia ąžuolo tik tokie solidūs batai ir randasi :)

(110) Poilsiabatis

Batavimo sezonas vėl prasidėjo!
Va Vika, nuolat grybaujanti/bataujanti Valkininkų miškuos, šįkart atsiuntė apsamanojusį senuką, retoriškai klausdama:
– Ir kaip galima pamesti tokį sportinį batą??:)
– Kad aš žinočiau... Bet pamestas. Vadinas, galima pamest, o kaip – čia jau nebent koks ekstrasensas gal galėtų „žinot“ :) 

(109) Radinys Kalnaberžės dvare

Prieš porą dienų praktiškai visur buvo papasakota, kokia Kalnaberžės ir Sirutiškio dvarų būklė. Ir nuotraukų kolekcijos daug kur buvo pridurtos. Bet tik vienoj, papildančioj straipsnį delfyje.lt, užtikau užfiksuotą vaizdą, kuris iškart atkreipė dėmesį. Tomas Vinickas šį batą pastebėjo.
Ką gi, vadinas, žmogus turi batautojo akį = talentą :) Sveikinu!

P.S. Nuotrauka gauta el. paštu iš paties autoriaus.

(108) Priesuolinės

Sūnus Paulius atsiuntė – Lukiškių aikštėj rugpjūčio 13-ą užfiksavo šitas basutes. Ačiū!
Va pastatytume ten paminklą batams – visi užsuktų pažiūrėt :)

(107) Pagelžkeliniai

Su džiaugsmu pristatau dar vieną batautoją – Vidą D. iš Pasvalio, atsiuntusį batus su tokiu lydlaiškiu:

Sveiks prė Nėrės, čė Vids no Lėvenia. Sionč toks čiabats, kor patėmijo ont Priekulės gelžkelia stotės langa. Jeigu ko da panašos pamatys, tė irgi atsiųs.

Sodiev. V.D.

Ačiū, Vidэ! Būtinэ atsiųsk.