Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2024-08-23

(618) Konwickio kabikai

Vakar popiet sulaukiau dvidalio Anitos laiško:
Sveikas, Virgi.
Ruošdamasis pokalbiui apie Tadeuszą Konwickį Knygų aikštėje, Vidas apsilankė Žemajam Pavilny atmosferos pagaudyt. Šitas yra Konwickio namas.
(Aš buvau palyda.)

Lauk tęsinio :)



O čia fone tas pats namas iš kitos pusės.
Ir radinys Gasiliūnui :)










— Dėkui, gerb. palydove! :)
Pokalbio pasiklausyt neišeis (atostogauju), bet šiokį tokį pasiteisinimą sugalvojau: esu perskaitęs visus tris Vido išverstus Konwickio romanus; ypač patiko Raistai (ne tik kaip meninis tekstas, ir kaip pažintinis).

P.S. (IX 12) Vakar per radiją, LRT Klasikos programą, buvo transliuota Aurimo Švedo vedama laida „Istoriko teritorija“, kurioj kalbėta apie Tadeuszą Konwickį. Beje, Naujojoj Vilnioj gyvenanti prof. Ainė Ramonaitė pasiūlė prie žaliojo namo pritvirtint memorialinę lentelę, kad praeiviams būtų aišku, kas tai per namas, o Vidas Morkūnas pateikė pasiūlymą Lietuvos geležinkeliams: Pavilnio stotelei suteikt Konwickio vardą.

(lxi) Lodžbatis


Prieš trejetą dienų atkeliavo laiškas iš Kanados; Gabrielė naują radinį atsiuntė:
Labas rytas/vakaras,
Batas gal ir ne visai atitinka taisykles (buvo judintas, nors tą padariau ne aš), tačiau tikrai pamestas. Kolegė rado cabin 2 po lova ir atnešė į pagrindinį lodge, kur aš jį ir nufotografavau. Kiek laiko pragulėjo po lova, pasakyti negaliu.

Booi’s fly-in lodge, Ontario
Rugpjūčio 19 d.
— Dėkui! Kadangi „ne visai atitinka“, įrašo numeris romėniškas; kaip ir ankstesnių lentynbačių.

2024-08-19

(lx) Knygbačiai


Šeštadienį, VIII 17, gavau štai tokį Vido M. laiškelį su dviem priekabais:
Sveikas.
Nežinau, ar šitie pritiks. Vilnius, vasara, Jogailos gatvė.



















— Dėkui, pritiko! Ir kaip galėjo nepritikt, jei batai knygų lentynoj, nors ir, švelniai tariant, nelabai tvarkingoj.

2024-08-11

(617) Labanorbatis, ii


Coll. Justė atsiuntė šitą rugpjūčio 7 Labanoro girioj rastą batą. Kaip pavadint – iškart aišku, bet suabejojau: gal toks pavadinimas jau buvo? Išties buvo; taip pavadinau jau seniai, daugiau kaip prieš 10 metų, Augustės ten rastą batą. Tad teko patikslint, kad šis labanorbatis – antras. 
Kai pamačiau šitą radinį, prisiminiau Justės prieš 7 metus užtiktą dar porą, – ar čia ne vienas iš tų? Regis, ne.

— Labai labai ačiū!


P.S. (po pusantros valandos) Norėjau, kad visas dėmesys atitektų labanorbačiui ir bruknėm, bet radėja (komentare) pasigedo apvadėlio – gražiausios dalies. Ką gi, (a) matyt, suklydau prikirpdamas vaizdą, (b) prašom grožėtis viskuomi :)

2024-08-05

(616) Bornholmbačiai



Šeštadienio, VIII 3, vakare sulaukiau linkėjimų iš Danijai priklausančios Bornholmo salos.
Atsiuntė jachta po Baltijos jūrą plaukiojantis VU prof. Paulius S.

— Dėkui, Pauliau!
Ir sveikinu tapus batautoju.

2024-07-25

(615) Dėmesio troškusioji ir sulaukusioji


Coll. Gražina, jau patarpininkavusi, šįkart atsiuntė savo radinį:
Liepos 20, Anykščiai. Blusturgis. Žvilgsnis bėgioja po visokias kačiukų, šuniukų skulptūrėles, senas knygas (kurių daugumą turiu), lėkštutes su paukščiukais ir nuslysta (žvilgsnis) žemyn... ir pirma mintis: Virgis🤣 Nes ten vieniša šlepetė, trokštanti dėmesio...
Gražios vasaros tau!
— Dėkui, Gražina, už kolekcijos papildą; ypač – už taip vaizdingai apipasakotą radimo situaciją.
Ir Tau gražios (+ batingos)! :)

2024-07-15

(614) Nesugalvojukaippavadintbačiai

Vakar, sekmadienio vakare atkeliavęs Karolinos siuntinys:
Sveiki, Virginijau,
šis savaitgalis buvo kupinas batų, deja, iš penkių rastų tik du buvo galimybė užfiksuoti.
Pirmasis radinys Krūmų gatvėje Jūrmaloje (prisegu lokaciją) vakar, 13 dieną.




















Antrasis – šiandien, 14 dieną, Šiaulių geležinkelio stoty.
Neužfiksuotieji – Lietuvoj pakelėse bei Bauskėje remontuojamoj gatvėj.



— Ačiū!
O kas ten per statinys prie kito medžio? ES tokių viešų išviečių lyg ir nebeturėtų būt likę? Kiemsargio sandėliukas?

(lix) Rbatis

Anita atsiuntė sekmadienį:
Batas, deja, nei pamestas, nei rastas.
Užtat atsakymas – rastas!
Virgi, prisimeni, buvo tvorbačiai, vorbačiai, orbačiai. Tada svarstėm, kaip turėtų atrodyti rbatis. Atsakymo taip ir neradom. Užtat dabar suradom (atsakymą):
štai šitaip!









Mano prašymu teorinį rbatį nufotografavo Karolina.
Tai tiek, tik dėl linksmumo.

— Dėkui, Anita! Beje, Karolina ir pajuokavo, esą kitas radinys būsiąs rbačiai (na, dėl skaičiaus apsiriko, bet iš principo pranašystė išsipildė). Pamatęs iškart prisiminiau čekų abėcėlės Ř ř.
P.S. Tikras Karolinos radinys Jūrmaloj bus kitam įraše.

(lviii) Iš namų pabėgęs apavas

Vidas ir Anita (kartais) batauja žiūrėdami futbolą,
o Karolina (pirmąkart?) – naršydama facebooke:
Sveiki, Virginijau,
šį kartą radinys mano, bet ne mano. Kažkas pasidalino facebooke apie Darbininkų gatvės laiptinėje pabėgusią šlepetę. Na, jeigu žmogus nežino, ką reikia daryti radus apavą, aš tą padarysiu už jį.

2024.07.13
Naujininkai
— Dėkui, Karolina, už printscreeną! (Tikėkimės, autoriaus teisių nepažeidžiam; juk jokios naudos sau nesiekiam.)
Pagalvojau: o kaip tą pabėgusią iš namų šlepetę užfiksavusiam žmogui pranešti, kad tatai vadinasi batavimas, o kas užfiksavo – batautojas? Bent jau šypsnį tokia žinia pažadintų.





Šįryt (VII 16) dar vienas Karolinos radinys iš ibidem atkeliavo:

         Sveiki, Virginijau,
         dar vieną „feisbukinį“ radau. Šį kartą Žvėrynas, Kęstučio gatvė.
         Tėvukai ir gyvai galėjo rasti.
         Įkelta vakar – 15 d.

— Ačiū! Bet vis dėlto, kai pagalvoji, tai panašiau į meilės romanų skaitymą, užuot pačiam tą jausmą patyrus :)

(613) Rygos aukštakulniai


Penktadienį (VII 12) gavau kolegės Gražinos laišką:
Šiandien apie 15 val. ėjome su Rimu Rygos senamiesčio grindiniu ir aš sakau jam: na, su aukštakulniais būtų nekažkas čia eiti. O jis sako: žiūrėk, ir rodo į porą numestų kampe aukštakulnių. Gražių🥰
Linkėjimai!
— Dėkui, Gražina, už kolekcijos papildą! Bet radinio „autorium“ (prie žymos) nurodžiau Rimą, nes juk jis pastebėjo = rado; tad ir jam: ačiū!
Kodėl su šitais kad ir gražiais batais atsisveikinta – lyg ir aišku: to, kur pavirtęs, padas atsiknojo.
Tikiuos, šis siuntinys su pastebėtais besimėtančiais batais – ne paskutinis :)