Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2024-11-03

(lxiv) Batų medis


Šį pavasarį Alius nufotografavęs atsiuntė batų namą – batais apkaltą namą; penktadienį Agnė prie birminghambačio pridūrė tądien nufotografuotą batų medį – batais apkaltą medį, vietinį.

Tas medis auga Olandų gatvės pradžioj: jei išlipi Vasaros stotelėj iš, tarkim, 34 autobuso, važiuojančio į stotį, ir grįžti atgal, žiedo link, kairėj pusėj kelias dešimtis metrų paėjus.

Batai prikalti ne bet kaip, vadinas, kalęs žmogus kokią žinią norėjo praeiviams pranešt?
Jei batai būtų nosim į viršų, galėtum pagalvot apie žmogaus augimą; šiuo atveju – galvoj tesiklosto posakis: sendami vaikėjam.

2024-11-02

(635) Birminghambatis



Visi Šventi yra diena, kai ne tik lankai mirusius; ir daug gyvų sutinki; sakiniu kitu persimeti; žmonės tave pamatę šį tą prisimena, pvz., kad telefone turi nufotografavę pamestą batą, tik vis neprisiruošė persiųsti; skubėt niekur neskuba, ima ir padaro tai, ką seniai ketino. Vakar iš Agnės gavau:
Rugsėjo 19
Birmingham
[rezervuaro, vandens saugyklos;
o jei pasakius: tvenkinio?
hmm, gal ir ne]

— Labai ačiū!
Radinių iš Anglijos kolekcijoj palygint nedaug.

2024-10-30

(634) Dar vienas pamestinukas

Dainius M. atsiuntė, jau senokai (X 24, sykiu su prieduru prie vasarinio savo radinio). Info apie šį radinį tiek:
Pamestinukas Rato g., Vilniuje
2024-10-23















          — Dėkui!
          Ar pamestinukas virto rastinuku – nežinia.

2024-10-24

(633) Du radiniu.lt

Praeitą trečiadienį Gabrielės radinys Eindhovene atkeliavo, o ketvirtadienį – jos sesės Karolinos laiškas su priekabais, pavadintas „Draugų radiniai“:
Sveiki, Virginijau,
persiunčiu draugų radinius.
Pirmasis – jau etatinės batautojos Rasuolės. Šlepetė rasta prie Apvalasų ežero spalio 5 dieną (prisegu tikslų tašką).





















Antrasis – Rasuolės bičiulio Karolio Druskininkuose, Ratnyčioje, vakar, spalio 16 d. Galvoju, net nežinau, kas ta Ratnyčia, rajonas koks? Šįkart aš išvis niekuo dėta, pati nustebau, kad Karolis apie batavimą žino. Virusas plinta. :)

Linkėjimai nuo visų.
K.


— Dėkui visiem trim! O Karolį – sveikinu tapus tikru batautoju (tikru tampi, kai tavo radinys atsiduria kolekcijoj)!

(632) Eindhovenbačiai

Prieš savaitę, tądien, kai skridau [pabataut į Maltą], atskrido Gabrielės el. laiškas:

Labas vakaras,
turbūt būtų sakančių, kad skrydžius pasirenku pernelyg gremėzdiškai ir nepatogiai. Kam skristi į Eindhoveną, jeigu tolesnis skrydis iš Amsterdamo? Ne, ne dėl to, kad taip pigiau. Eindhovene manęs laukė radinys. Einant su lagaminu teko dairytis į namų numerius, tad praslydo pro akis, o štai išėjus susirinkti trūkstamų žingsnių paslaugiai kabėjo netoliese hostelio.

Stratumsedijk, Eindhoven, Olandija,
2024-10-16

P.S. Stratumsedijk yra gatvės pavadinimas, bet po jo nėra nei straat, nei weg (gatvė/prospektas), nei dar ko nors.

— Dėkui! Įkėlus jūsų radinį kolekcijon, ėmė ir sušmėžavo galvoj Vytaro Radzevičiaus TV laidos (nežinau, ar teberodomos) pavadinimas – „Pasaulio puodai“; ne ne, lotyniško šitos kolekcijos pavadinimo, reiškiančio: batų (prastų, jau pane-/nunešiotų batų) ieškotojo irba radėjo grobis, – nesiruošiu keist į „Pasaulio batai“.

2024-10-15

(lxiii) Pal. batai

Anita atsiuntė:
Sveikas, Virgi.
Kai nerandi tikrinių bara... oi, atsiprašau, batų, smagu ir tokius rast.
Kaunas, Šv. Mikalojaus benediktinių bažnyčios laiptai.
Spalio 11

Radinys bendras su trumpam Lietuvoj sušmėžavusia Gabriele.



















— Dėkui abiem!
Daugiau apie šį atminimo ženklą, skirtą pal. Teofiliui Matulioniui,
galima pasiskaityt, pvz., čia.

2024-10-11

(631) Cantùbatis

2024-10-09

Coll. Justė atsiuntė, tiksliau – persiuntė:
Vyras iš komandiruotės atsiuntė
















— Dėkui, Arvydai!
Apie radimvietę – Cantù – težinojau tiek, kad ten lyg ir yra krepšinio komanda; patikrinau: taip, „Bennet“, žaidusi su „Žalgiriu“ Eurolygoj; seniai tai buvo, dar Šalenga žaidė; skaudžiai, vienu tašku, pralošėm.

2024-10-09

(lxii) Be pėdų, bet su batais – kas?

Žinot, yra laiškų, kurie ypač džiugina, ir yra laiškų, kurie – ypatingai. Šiandien gautas Edgaro S. laiškas pradžiugino ypatingai: ne tiek dėl to, ką atsiuntė, o kad tai antras laiškas, kad batavimas žmogui liko atminty (cvirkbačius prieš metus+ Edgaras buvo atsiuntęs). Štai (laiško pavadinimas perkeltas įrašo pavadinimo eilutėn):

Laba diena.
Nežinau, ar šis atvejis tinka Jūsų rinkiniui.
Ir gal jau mane kažkas aplenkė.
Bet visgi siunčiu.
Manau, puikiai žinote vietą.
O laikas – 2024.10.08, ~ 17 val.



— Ačiū!
Kaip matot, tiko kolekcijai, tik – kadangi ne pamesti, o gražiai padėti – romėniškai sunumeravau.
Ne, nieks Jūsų neaplenkė.
Vietą žinau – Užupis (tikslaus adreso – ne).
Ir dar vieno dalyko nežinau: kas šios skulptūros autorius? Padorumas reikalautų nurodyti.
(Gal kas kaip komentarą parašys?)

2024-10-08

(630) NewYorkbatė


Gabrielė šiandien atsiuntė:
Laba diena,
po didelės kanadbačių porcijos galbūt reikia deserto, kurį paslaugiai patiekė Niujorkas. Maniau, kad plaukiu link Laisvės statulos, bet, pasirodo, keltas plaukė į kitą salą. Kita vertus, joje radau vienintelį batą, o grįždama iš gana arti pamačiau ir statulą. Taigi kelionė ne veltui. Kuriame pasaulio gale bus kitas radinys, kol kas visiškai neaišku.

Staten Island, prieplaukos prieigos, 2024-10-01

— Dėkui!

(629) Prietiltinis

Vakar į pavakarę gavau „vietinį“ laišką – Kanadoj batavusios Gabrielės sesė Karolina atsiuntė:
Sveiki, Virginijau,
radau batą krūmuose prie Karaliaus Mindaugo tilto. Tiesą sakant, šiom dienom radau jų visai nemažai, bet dalinuosi tiktai tuo tikruoju pamestuoju.















— Ačiū! Tikrieji pamestieji labiausiai džiugina :)