(635) Birminghambatis

Visi Šventi yra diena, kai ne tik lankai mirusius; ir daug gyvų sutinki; sakiniu kitu persimeti; žmonės tave pamatę šį tą prisimena, pvz., kad telefone turi nufotografavę pamestą batą, tik vis neprisiruošė persiųsti; skubėt niekur neskuba, ima ir padaro tai, ką seniai ketino. Vakar iš Agnės gavau:

Rugsėjo 19

Birmingham

Prie: Edgbaston Reservoir 

[rezervuaro, vandens saugyklos;

o jei pasakius: tvenkinio?
hmm, gal ir ne]

— Labai ačiū!

Radinių iš Anglijos kolekcijoj palygint nedaug.

(442) Londonbasės

Prieš tris dienas gavau Rimos T. laišką su priekabu iš Londono (taip, lėtapėdis, tik šiandien prisirengiau paskelbt):

Laba diena,

Siunčiu dar basučių iš šiaurės Londono, šįkart iš Islingtono.

Fotografuota gal prieš porą savaičių [2022 I 23].

— Labai ačiū už kolekcijos papildą!

Sausio antra pusė ir toks apavas – Vilniuj esant, sunkiai susisieja; bet, primeni sau, vaizdas iš Londono, londoniečių tikriausiai toks nė kiek nestebina.

(438) Kalėdinė basutė

Viena Rima batauja tarp Pervalkos ir Preilos, kita – Londone; šiandien gavau dar vieną radinių kolekcijos papildą:

Laba diena,

Siunčiu Kalėdų ryto basutę, rastą Šiaurės Vakarų Londone, Camdene.

Su geriausiais linkėjimais

Rima

— Labai ačiū! Kai Vilniuj pro langą pažvelgęs matai sniegą, tas dar žalią primenantis lapo kraštas gal net labiau traukia akį nei basutė :) Nors – be jokių abejonių! – ji čia svarbiausia.

(434) Londonbatis+

Londonbačių kolekcijoj jau yr (pvz., šitas ar šitie); dar atkeliavo – Rima T.  XI 23 atsiuntė:

Laba diena,

Siunčiu dar batų iš šiaurės Londono: jau kelios dienos guli ant gatvės kampo ir nesitraukia, lenda į akis, prašosi nufotografuojami.

2021 XI 19  →

←  2021 XI 23

— Labai ačiū!

Panašu, batbacilė jau ir į jus įsismelkė gilokai, jau nebepajėgiat ramiai praeit pro besimėtantį batą ar jo metonimiją :)

(378) Vilniaus ir Londono kabikai ir tupikai

Šie du kabantys radiniai atkeliavo viens paskui kitą. Ričardo Š. laiškas pirmesnis, bet nespėjau įkelt kolekcijon, išvažiavau pasidžiaugt paskutinėm atostogų dienom. Po poros dienų atėjo kitas – iš nepažįstamo žmogaus, pirmąkart atsiuntusio radinį kolekcijai. Pasižiūrėjau – na ir sutapimas! Abiejose nuotraukose dar ir po tupiką šalia kabikų. Tad ir tebūnie abu radiniai tam pačiam įraše.

Nusipelniusysis Batautojau!
Taip, 2020-ųjų liepos šešioliktąją dar tebekabojo!
Mano bendrakeleivis (hė, juk pėstieji taip pat yra keleiviai) Nojus Šileika pirmasai pastebėjo šiuosius dangaus objektus. Ir perspėjo mane.
Štai ir nufotografuota. Raugyklos gatvėje, rankos mostu nuo Vilniaus miesto Krišnos sąmonės religinės bendruomenės būstinės.
Nelinkęs tikėti, kad tai vaišnarų kokios nors sporto šakos ar garbinimo ritualo „pasėka“. Tačiau ką, oi, ką galime žinoti. Sakoma, šventieji puodų nelipdo. O gal šventieji futbolą žaidžia, gal net regbį?
Žinokime, kad nežinome. Tikėkime.
Chi chi.
Ričardas Strykt Pastrykt

— Dėkui, Ričardai. Ir atvaizdas, ir istorija – liuks, bet radinys vis dėlto priskirtinas Nojui Š. – prašyčiau perduot padėką ir sveikinimą jaunajam batautojui su palinkėjimu ganant akis po dangų ir po žemę niekada nebeprašokt vienišų batų.

Kitas radinys dangaus fone atkeliavo iš Didžiosios Britanijos, Rima T. atsiuntė:

Laba diena, Virginijau,
neseniai atradau Jūsų blogą apie šį bei tą. Labai džiaugiuosi, ilgam turėsiu įdomaus skaitymo.
Siunčiu batų iš šiaurės Londono. Fotografuota liepos 28 d., bet jie ten kybo jau senokai.

— Nuoširdžiai ačiū, Rima! Ir sveikinu tapus batautoja.