Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2013-05-28

(128) Pievinis crocsas.cn

Ką gi, yra proga pasveikint dar vieną žmogų tapus batautoju – bendradarbis Mindaugas L. praeitą ketvirtadienį pievoj šalia Neries ties Nemenčine II pastebėjo ir užfiksavo šitą greičiausiai 中国制造 vad. crocsą.
Sveikinu, Mindaugai! Pastebėjai tai, ką privalu pastebėt. :)

Taigi, mielieji collegos batautojai, mūsų gretos tankėja. (Šauktukas juk būtų nesąžininga, argi ne?)

2013-05-09

(127) Artimenininkas

Šiandien po darbo nuo Žirmūnų tilto pasukau pasroviui santakos link, kur Vilnelė įbėga į Viliją, t.y. Vilnia įteka į Nerį. Didelių vilčių nepuoselėdamas, tiesiog – toks gražus oras – tariau sau: pasivaikščiosiu.
Matyt, man tiesiog sekas, – padariau išvadą ties Teatro ir muzikos akademijos IV (Sluškų) rūmais [ir bemat prisiminiau vyresnėlį sūnų – gretimam pastate, prie gatvės, V (irgi Sluškų vadinamais) rūmuos esu žiūrėjęs jo kažkurį kursinį darbą, net pabendraut su jų kurso vadove, a.a. prof. Alge Savickaite, teko] išvydęs tai, ką ir Jūs matot. (Pakaušy, o gal nugaroj irgi yra akys, ot imkim ir tarkim: atminties akys.)
Viena kolegė, kurią mėginau įtikint, kad batavimas – oi koks didis malonumas, pabandė kontrargumentuot:
– Bet tu tikriausiai nieko kito eidamas ir nebematai – tik tų batų ieškai.
– Ne, priešingai – net daug daugiau pastebi negu šiaip tiesiog eitum – kaip sakoma, eitum pasivaikščiot. Be to, nemėgstu (taip irgi sakoma) be tikslo dvaklinėt (nieko gero, bet taip jau yr).

2013-05-07

(126) Satisfakciniai

Kai Rankraštynan ateina žinantieji, ko nori, – vienas malonumas bendraut, net noris patarti, o va jei ima ir pareiškia: „Reiktų kokių nors rankraščių ir nuotraukų, mes čia filmuojam laidą apie inžinierių Petrą Vileišį, pasifilmuotumėm“, – sakyt nieko nesakai, bet pagalvoji: po galais, kas čia jums – kokia paslaugas teikianti firma?! — Teisingai supratot: priešpiet tokios mintys ir sukiojos galvoj.
Kad nusiraminčiau, nusprendžiau: einu pasivaikščiot – jei užtikčiau bent vieną batą, jau ir būtų satisfakcija.
Palei Nerį prieš srovę nuo Žirmūnų ligi Šilo tilto.

Ir tokią satisfakciją patyriau, kad grįžęs dar vienus televizininkus galėčiau aptarnaut. :)

2013-05-06

(125) Trys pamariniai

Coll. Justė sekmadienį buvo prie Kauno marių. Sakė, kad tik vos vos pasivaikščiojo, o net tris rado. Sekas žmonėms :)
Ačiū! Pastaruoju laiku Tu stropiausia kolekcijos turtintoja.

2013-04-25

(124) Net benamiams nebetinkamas

Vakar po darbo nutariau apžiūrėt prieplaukos, esančios Olimpiečių gatvėj šalia Neries, sienas, skirtas graffičiams (daug naujų piešinių, pažymėtų š.m. data).
Pakeliui ir pastebėjau šitą batą šalia vietos, kur buvę įsikūrę benamiai ar benamis, o gal benamė (nepatinka man tas žodis bomžas).
Liūdna (ne pikta) daros į tokias vietas žvelgiant. Jie, benamiai, irgi juk société dalis.

P.S. Šįvakar prieš lipant troleibusan:
– Palik parūkyt.
– Prašom.
– Ačiū labai.
– Nėr už ką. – Ir vis tiek kažkodėl kaltas jaučiaus (ne pusę, o visą cigaretę galėjau duot, nors to ir neprašė).

2013-04-24

(123) Pasuolinė pora

Taisyklingai užrašytas prancūziškas žodis
visada patraukia akį :)
Laukiu prieš dvyliktą troleibuso Šv. Petro ir Povilo stotelėj (toj pusėj, kur Danijos ambasada), žvilgsnis klydinėja į visus šonus, kol užkliūva už pasuoly ramiai besiilsinčios moteriškų batelių poros. Spėtina: nusipirko naujus (nors aplink ir nežinau esant batų parduotuvių), o senuosius paliko – gal kam pravers?













P.S. O tą société, t.y. visuomenę/bendruomenę, po pusvalandžio vėl pamačiau – Maironio gatvėj ant Bernardinų sodo tvoros. Gal kas žinot, kokia žinia štai šitaip siunčiama?

2013-04-22

(122) Išplukdytoji

Coll. Justė šį sekmadienį užfiksavo šitą radinį patvinusios Birvėtos (dar vadinamos Erzvėta) pakrantėj ties Erzvėto kaimu.
Ačiū!
Pasirodo, batų išplukdo ne tik jūra, bet ir toks upeliukas.

2013-03-23

(121) Iš batingojo Britų ambasados patvorio, i

Penktadienį eidamas iš darbo kryptelėjau akis Didžiosios Britanijos ambasados Lietuvoje patvorio link ir prisiminiau: o! taip, – metų pačioj čia šį tą pastebėjau. (Radinys tebeguli užfiksuotoj vietoj.)
Ir – Pala! o kas gi ten, dar arčiau tvoros? – Ogi štai kas.
Ir kodėl toks batingas būtent Britų ambasados patvorys? – pagalvojau. Na, klausimas visai nepagrįstas, nes – bent kol kas – nesu apžiūrėjęs kitų ambasadų patvorių.

P.S. (nerimtas) Šitas radinys – atlygis už tai, kad ketvirtadienį, pasaulinę poezijos dieną, Rašytojų klube antrąkart pristatant antologiją Mylėjau, viešai pareiškiau: „Batavimas daugiau geriau negu eilėraščių rašymas – džiaugsmo tiek pat, o kūrybinių kančių – jokių.“

2013-03-13

(120) Gal net menantis „Saturno“ laikus

Didžiausia staigmena šįmet (kaip batautojui): coll. Justė ėmė ir atsiuntė radinį – prie Karoliniškių „Iki“ (buv. „Saturno“) pastebėjo šitą padą.
Ačiū!
O šiaip – baisiai laukiu šiltesnių orų, patrauksiu ir aš batauti.

2013-01-04

(119) Patvorinis, bet už tvoros – gali įsivaizduot – Britų imperija

(a) –vg– kelias iš darbo namo prasideda taip: Antakalnio 6 – gabaliukas gatvės pradžios – už Didžiosios Britanijos ambasados (tame pastate kurį laiką veikė Vilniaus literatūros muziejus) į dešinę, Žirmūnų tilto link – [stop].
(b) Kol kas dar labai anksti ima temt: penktadieniais darbas baigias apie ketvirtą, o jau – prietemis (saulė leidžias 16:06).
(c) Nežinau kaip Jūs, bet aš nesu staigių pokyčių garbintojas – suku dešinėn, tai ir žvilgsnis krypsta dešinėn, ir dar kurį laiką ton pusėn žvelgiu. Tataigi: tarp Britų ambasados (kai baigias josios tvora) ir Žirmūnų tilto – kokie 30 žingsnių (pirmadienį patikrinsiu ir užfiksuosiu post scriptume), kuriuos bent jau pradedi žengt žvelgdamas dešinėn. – Ir (vos kelis žengęs) pamatai tai, kas tau – labai-labai-labai – primena batą. Priėjęs arčiau konstatuoji: išties – batas. Pirmasis šįmet batautojo radinys.
už tvoros, užfiksuotos iš to paties taško kaip batas, – Didžiosios Britanijos ambasados Lietuvoje teritorija
(„GB [ne a.a. Gintaras Beresnevičius] už kampo“, – visai galimas toks posakis atitinkamam kontekste)
P.S. Batingų ir šių, 2013-ų, metų, kolegos batautojai!