Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2018-09-05

(258) Plaukia sau [ne] laiveliai

Coll. Donata radinį pristatė lakoniškai:
2018 09 04. Rytas. Olandų žiedas (Olandų g.)
— Ačiū, Donata.
Rudeniop akys ima kreipt daugiau dėmesio į spalvas, tai šita pora man kažkokios kriauklinės spalvos pasirodė. Tik nežinau, kaip tokią vadint.
Ir, kaip dažnai būna, tas neatsakomas klausimas: kaip jie ten atsirado? Taip tvarkingai padėta, tikrai ne iškrito iš kokio maišelio ar kaip nors netyčia tokio vietoj atsidūrė.
P.S. Donatos reakcija:
Manau, kad ten – ne laiveliai. Oranžiniai.
— Dar kartą ačiū. Patikslinau pavadinimą.

(257) Palanginė pora iš Žemųjų Panerių

Vėl Vilma parašė:
Laba diena,
neseniai jums parašiau apie porą porinių kedų, dabar siunčiu dar ir porą moteriškų batukų, šįkart pačios sužvejotų... likimas juokauja, savojoje daugiabučio laiptinėje Žemuosiuose Paneriuose rugpjūčio 19 d. Kažkas iš mano kaimynių nutarė su jais atsisveikinti šitaip, kitą dieną jų jau nebebuvo. Buvusi šeimininkė arba jos bendramintė neilgai trukus netoliese ant grindų paliko ir tokius pat nedidelius guminius botus, bet jų jau nebefotografavau. Pirmoji mūsų laiptinės pora buvo žaismingas draugams kruopščiai apipasakotas atradimas, džiūgavom trise kartu su nežinoma naująja savininke, bet kitos jau kvepėtų rutina ir pasyvumu, o batavimas su jais nedera.
Kūrybingo Jums rudens -- Vilma
— Ačiū už radinį, Vilma.
Jei jau apie laiptinių palanges prakalbom, kodėl jos turėtų būt vieta, kur statomos dažniausiai lapinės gėlės vazonėliuos? Jas kuo puikiausiai būtų galima panaudot ir kaip batų lentynas. Neįprasta? Taip. Bet juk įprasta–neįprasta tėr, galima sakyti, susitarimo, kad ir nerašyto, reikalas. Palangės kaip batų mainų vieta. Ir linksmiau, įdomiau būtų tokioj laiptinėj.

2018-08-28

(256) Natiurmortas su aukštakulniu

Yra batautojų, nežinančių, kad jie batautojai, – kaip ir menininkų: juk menininkas tik tas, kuris žino toks esąs.
— šeštadienį, prieš pradedant plaukt baidarėmis Verkne, draugė kompanijai paskelbė, kad jei pamatytų kokį upėj plūduriuojantį pamestą batą, nufotografuotų – yra, kas kolekcionuoja tokius atvaizdus. Ir atsiliepė žmogus: turiu mobiliam bato nuotrauką, galiu persiųst; persiuntė su visais reikiamais duomenim:
nuotrauka daryta 2018 m. rugpjūčio 22 dieną, 12:39, kairiajame Neries krante tarp senojo Žvėryno ir Pedagoginio tilto +– priešais Barclays pastatą. — Mano akimis, šitą nuotrauką natiurmortu galima vadint: pastipusi antis – juk nature morte.
Po kiek laiko prisiminė turįs dar vieną – irgi persiuntė. Pamatęs antrąją, prisiminiau kartais vis apninkančią dilemą: ar jau batas/batai užtektinai atsiskyręs nuo šeimininko, kad jį galėtum vadint pamestu, nuklydusiu, kitaip sakant – vadint radiniu, t.y. tinkamu dėt kolekcijon. Bet tatai kartą ir visam laikui neišsprendžiama dilema.

2018 VI 9, Tel Avivas








— Nuoširdžiai ačiū, Mariau! Sveikinu oficialiai tapus batautoju.

2018-08-26

(255) Radinys karvidėj

Karapolio kaime (Trakų r.) stovi apleistos ir griūvančios kolchozo laikų karvidės;
patalpoj, kuri, spėčiau, buvo skirta veršeliams laikyt,
ir užtikau šitą aulinį, matyt, avėtą fermos darbuotojos;
2018 VIII 25











        (vakar dar teko ir Verkne 17 km paplaukt – per mažai)

2018-08-24

(254) Dvi Vilniaus poros

2018 VIII 18
Vilma šiuokart tarpininkė:
Laba diena,
džiaugiuosi, galėdama pasidalinti kolegos Dainiaus vilnietiškais trofėjais. Atrodo, dvi tokios simetriškos sportbačių poros, bet abeji skirtingo būdo: juodieji mėgsta ramią gamtos žalumą Kalvarijų gatvėje, o raudonieji įsikūrė prie ekspresyvios sienos netoli Basanavičiaus gatvės.
Grybingu metu net batų padaugėjo batautojų džiaugsmui.
Su gerais linkėjimais -- Vilma
2018 VIII 20









— Ačiū abiem!

2018-08-16

(253) Postžolinė

Ogi batingas postŽolinių rytas!
Tik įdėliau Danguolės radinius, coll. Donata M. atsiuntė:
For you personaly. Kalvarijų 110 kiemas šįryt.
P.S. Dabar, aišku, pasakysi, kad basutės netinka, tik batai :)
— Oi, Donata, basutės puikiausiai tinka, va jei kokį lastą (ne Adomą Juodąjį) būtum atsiuntus, gal ir būčiau suabejojęs.
Didžiai dėkui!

(252) Radiniai Pašilaičiuos

Ne mano, Danguolės radiniai, ir ne pliki, su paimprovizacijom:

--- pavargęs, susenęs, apdriskęs, ligotas... einu į polikliniką – gal dar palopys... jau taip nedaug beliko – tik pereiti gatvę...
Batas rastas Laisvės prospekte, Vilniuje, priešais Vilniaus rajono polikliniką kitoje gatvės pusėje 2018-08-06.









„Gėriau gėriau, pamečiau batelį...“
Batas rastas Laisvės prospekto gale Vilniuje miškely ankstyvą Žolinių rytą (2018-08-15).


— Ačiū už kolekcijos papildus, drauge!

2018-07-16

(251) Ratai ir batai








Dar vienas Karolinos M. radinys –
šitas Vilniuj liepos 13-ą Minties gatvėj Žirmūnuos.
– Vienas apie batus, kitas apie ratus, – pridūrė batautoja.

Ratai riedės, o va batai – kiemsargis greičiausiai juos išlydės pas bendrąsias šiukšles; bet prisiminimas liks virtualybėj.
— Ačiū, Karolina, už batingą vasarą!

(250) Verksnio paežeriniai

Karolina M. atsiuntė birželio 29-os radinį prie Alaušų ežero Molėtų rajone su pranašingu komentaru:
Vieniši švedų crocsai priliejo pilną ežerą ašarų dėl anksti pasibaigusio Pasaulio futbolo čempionato.

— Ačiū! — Per radiją girdėjau, kad Švedijoj vis dėlto džiaugtasi, nors rinktinė ketvirtfinaly ir pralaimėjo; džiaugtasi, kad po ketvirčio amžiaus taip toli buvo nukeliauta; pasirodo, potencialūs švedų verksniai futbolą žiūrėjo prie Alaušų :) Viskas aišku.

2018-07-06

(249) Dangus ant šaligatvio

Vilmai ėmė sektis:
Laba diena,
mano horizonte sušmėžavo mažas vaikiškas batukas, labai gražios giedro dangaus spalvos, tik vienišas – lyg būtų pabėgęs nuo šeimininkės ar šeimininko.
Vilnius, Salomėjos Nėries gimnazijos šonas netoli Dominikonų ir Trakų g. sankirtos, liepos 3 d.


 — Ačiū, Vilma!
Ir man kartais atrodo, kad batai savarankiškesni, negu mes linkę manyt.