Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2021-10-06

(425) Polapinė ir lapinė

Anita, spaceravojusi paneriu, atsiuntė radinį bais gražioj aplinkumoj:
Sveikas, Virgi. Iš tikrųjų visai netoli nuo Tavo darbo, kaip liudija vos įžiūrimas Žirmūnų tiltas fone.
Kadangi ko nors judint šiukštu nevalia, antrąją, lapais apsikasusią šlepetę įžiūrės tik akyliausi. :) Bet ji ten tikrai yra.

Neries pakrantė, Antakalnis, netoli Žirmūnų tilto.
Spalio 4, pavakarys.

— Dėkui, Anita! (ech, gaila, kad bibliotekoj nėr pietų pertraukos – išlįsčiau ir aš paspardyt lapų)

(424) Jurbarko kabikai

Kartais gauni žmogus laiškų ir iš nepažįstamų. Į ką pirmiausia pasižiūri? Į pavadinimą. Štai prieš šešetą dienų atėjo Palmyros Palmyros laiškas, pavadintas „Batai!“ – Ir viskas aišku:
Sveiki!
Šiandieną [09-30] teko prie Jurbarko skatepark'o pamatyti apynaujus Vans'us kabant virš galvos. Iš tikrųjų, ne pirmas sykis, kaip toje vietoje vis kokia nors pora jų kabo. Ir visada sukuria tokią paslaptingą, bet jaukią atmosferą parkelyje. Tad, pasidalinus, buvau nusiųsta čionai, pas jus.
— Dėkui, kad papildėt batautojų radinių kolekciją!
Ir ačiū personai ar personui, kuris (spėju: facebooke) pamatęs šiuos kabikus nukreipė jų radėją teisinga linkme.

2021-09-23

(423) Antros kojos, nors trumpam

Karolina vakar atsiuntė:
Sveiki, Virginijau,
šiandien priėjau išvadą: nebūtina būti batautoju, kad negalėtum ramiai praeiti pro besivoliojančią avalynę. Štai šiandien pamačiau šlepetes ir kol fotografavau, mane aplenkė dvi mergaitės. Viena jų sugalvojo tomis šlepetėmis pasinaudoti. Gal visgi tam tikra prasme ir ją batautoja galim vadinti?

Šaltkalvių gatvė, Vilnius. Rugsėjo 22













— Dėkui, Karolina! Užfiksavot antrinio pamestų batų panaudojimo atvejį. Ar tik ne pirmas kartas?
Ar ta panelė irgi batautoja? Vargu. Varna iš šiukšliadėžės traukdama ir aplink išmėtydama savo radinius juk nemano esanti šiukšlintoja; mes tik ją kartais taip pavadinam. Kaip čia aiškiau mintį suformulavus? Savivoka būtina. Aišku, „tam tikra prasme“ laikraštį, laikomą virš galvos lietui lyjant, galim vadint ir kepure, bet ar ne per daug išplečiam prasmę? — Oi, kažkaip per rimtai ir nevykusiai puoliau samprotaut. — Gerai, tebūnie batautoja vadinama, gal neįsižeistų, jei sužinotų; baigės patarlės „Kaip pavadinsi – nepagadinsi“ galiojimo laikas, dabar l. rimtai reikia pagalvot prieš kaip nors žmogų pavadinant.

2021-09-02

(422) Daug vilniabačių

Prieš savaitę, VIII 26 vakare, atkeliavo Vilmos laiškas su daug priekabų; užtrukau paskelbt, ir rugsėjis atėjo:

Laba diena,
senokai ketinau atsiųsti šio pavasario batų derlių, kol sulaukiau nedviprasmiško postūmio. Šiandien, einant pro Reformatų stotelę šalia jų bažnyčios, kažkas garsiai žnektelėjo visai šalia ir tai buvo pusbatis, pasivijęs porininką, nubrauktą nuo valomo stotelės paviljono stogo. Batautojo instinktas neleido praeiti nesustojus.

Kartu siunčiu ir ankstesnius vaizdus.
Pirmieji, „Tamaris“ juodas moteriškas batelis ir vienišas guminis padas – iš vieno ilgo ir šviesaus pasivaikščiojimo balandžio 18 d., sekmadienį – iš dykynės Subačiaus g. netoli Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios, juos skiria trys minutės.



















Netrukus, balandžio 21 d., pamačiau vaikiškus kedus, rods, Domininkonų g. prie medinio gėlių vazono.

Po Mindauginių Lukiškių aikštėje išvydau Europos humanitarinio universiteto meninę instaliaciją „Kletka“, gal ir ne į temą, bet geras pavyzdys, kad batai gali pasakoti ne tik buitines, bet ir dramatiškas likimines istorijas.





















Šlepetę Sodų g. pamačiau žingsniuodama į didžiausią šios vasaros atostogų kelionę, gal ji net vadintina užuomina apie iš tikrųjų turiningą ir džiugų pasižmonėjimą su draugais.
Pažiūrėsim, ar siunčia kokių gerų ženklų Reformatų pusbačiai nuo stogo iš dangaus.
Iš nuotraukų toks vaizdas, kad Vilnius pilnas ne tik erdvės, bet ir batų...

Su gerais linkėjimais – VilmaB.


— Dėkui, Vilma!
Solidus ir margas kolekcijos papildas.

2021-08-25

(421) Paeglis

Dainius – populiariausias vardas tarp batautojų, – teko padaryt išvadą. Yra radinių Dainiaus, kurio nepažįstu – Vilma B. jojo nuotraukas persiunčia; yra Dainiaus M. radinių, o štai ir pirmas Dainiaus V. :

Batas Labanore; Pašerinė, 2021 VIII 19















— Dėkui, Dainiau, kad įamžinai ir atsiuntei.
Ir sveikinu tapus batautoju! Tikiuos, šis radinys bus ne vienintelis kolekcijos papildas.
[pavadinau paegliu prisiminęs paberžį]

2021-08-23

(420) Marcinkonių postkaliošas

Donata atsiuntė šeštadieninį, VIII 21, radinį:

Virgi, čia Tau sunkaus gyvenimo suvargintas Marcinkonių kaimo kaliošas.



— Dėkui, Donata. Taip, su tokiu purvo nebepabrisi.
O kairėj krieno lapai? Agurkams raugt tinkami.

(419) Vilniaus visokibačiai


Penktadienį atkeliavo Karolinos siuntinys:
Laba diena, Virginijau,
per 5 dienas trys radiniai. Visai derlingas metas, sakyčiau.
Pirmoj nuotraukoj ne pamesti, o užmesti.
Garvežių gatvė, 08.16.
Antroj – nuvažiavimas nuo Dariaus ir Girėno gatvės į aplinkkelį 08.17.
Trečioj - šiandien, 08.20, automobilių stovėjimo aikštelė
šalia Nordikos prekybos centro.

Va kaip būna, kartais ir pusę metų nė vieno bato nerandi,
o kartais pasipila kaip iš gausybės rago.





















— Dėkui, Karolina!
Išties – batų gausybės ragas prakiuro: jūsų siuntinys atkeliavo penktadienį, dar du – šeštadienį; dar nepaskelbti, lūkuriuoja.

2021-08-20

(418) Kęstučio basutės

Vidas ką tik atsiuntė šios dienos radinius:
O juk gali būti, kad iš tiesų jo. Nors skirtingos, nieko tokio, pamestos kaip pridera: kairė kairėje, dešinė – dešinėje.
Vilnius,
Žvėrynas,
rugpūtys,
pasak vieno tokio Blužniaus.


— Dėkui! Mėginu įsivaizduot kurioj nors Kęstučio gatvės vietoj skulptūrą – pėstininką su skydu ir kalaviju (pagal jo antspaudą), avintį Tavo radinius (kojas reiktų priderint prie basučių, nes jos duotybė). Smagus vaizdas. (Krantinės arka nieko jau nebeįaudrina.)

2021-08-19

(417) Big star

Ričardas Š. atsiuntė tai, ką su sūnum pamatė:
Labas, Virgi,
Radiniai / pamestiniai / paliktiniai Saulės kapinėse.
Big star!
Todėl ir švietė temėjančioje rugpjūčio dvyliktojoje.
Net jeigu palikti juokais, tai regima rimtai. O jeigu palikta rimtai, vis tiek interpretuojama šypsningai.
Maklinėtojai kopinėtojai po kapines
Ričardas Toks ir Nojus Toks
— Dėkui abiem!
Reiktų firmos paprašyt atlygio už reklamą :)
[sportbačiai iki kapo duobės]

2021-08-06

(416) Regis, dukart rastasis

Vakar vakare darbinio pašto adresu atkeliavo Rimos J. laiškas su priekabu:

Labas vakaras, gerbiamas Virginijau,
radau batą, Pervalkoje stebintį saulėlydį, pasidalinau nuotrauka fb, Donata sakė nusiųsti Jums, tad siunčiu.
Šiemet prie jūros radau gal penkis batus, šis pats rimčiausias, susimąstęs toks, žvelgiantis į tolius kaip paskutinė atostogų diena.
Linkėjimai iš pajūrio,
Rima
















— Nuoširdžiausiai ačiū, Rima, labai įspūdingas batovaizdis! Tikiuos, radusi kitą, irgi atsiųsit.
Gal klystu, bet gal ir ne: man regis, tai tas pats batas, kurį pastebėjo Alius, o nufotografavo Rūta. Pirmąkart užfiksuotas vakar priešpiet, antąkart – vakare. — Ot pagerbtas!