Laba diena,
senokai ketinau atsiųsti šio pavasario batų derlių, kol sulaukiau nedviprasmiško postūmio. Šiandien, einant pro Reformatų stotelę šalia jų bažnyčios, kažkas garsiai žnektelėjo visai šalia ir tai buvo pusbatis, pasivijęs porininką, nubrauktą nuo valomo stotelės paviljono stogo. Batautojo instinktas neleido praeiti nesustojus.Kartu siunčiu ir ankstesnius vaizdus.
Pirmieji, „Tamaris“ juodas moteriškas batelis ir vienišas guminis padas – iš vieno ilgo ir šviesaus pasivaikščiojimo balandžio 18 d., sekmadienį – iš dykynės Subačiaus g. netoli Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios, juos skiria trys minutės.
Po Mindauginių Lukiškių aikštėje išvydau Europos humanitarinio universiteto meninę instaliaciją „Kletka“, gal ir ne į temą, bet geras pavyzdys, kad batai gali pasakoti ne tik buitines, bet ir dramatiškas likimines istorijas.
Pažiūrėsim, ar siunčia kokių gerų ženklų Reformatų pusbačiai nuo stogo iš dangaus.
Su gerais linkėjimais – VilmaB.
— Dėkui, Vilma!
Solidus ir margas kolekcijos papildas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą