Savaitgalį vėl teko būt Bartkuškio miške. Pažįstamos vietos, tai nutariau aplankyt batą, nuo kurio prasidėjo šita kolekcija. Kitu kampu įamžinau. Bet kas keisčiausia – už kokių 30 metrų radau jo porą: pilną vandens, vadinas, nekiaurią.
Pradžioj ir pats nebuvau 100 nuošimčių tikras, kad jie pora. Teko pakelt samanas, kad įsitikinčiau. O kad būtų 101%, net vieną šalia kito sustačiau, nors nosim žiūri į skirtingas puses, – tegu vėl pratinas būti kartu.
Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10
Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą