(54) Paleiolandiniai: vyr. ir mot., porom ir po vieną

O! batingosios Antakalnio kalvos, ypač lomos.

Šiandien per pietus pakopinėjau palei Olandų gatvę: nuo Vilniaus technikos kolegijos (Olandų 16) iki posūkio laidojimo rūmų (Olandų 22) link.
Kairėj – vaizdas batingiausion vieton.

(53) Padpusės iš JAV

Mindaugo dovana su apyrašu:

Šiandien batavimas buvo taip pat sėkmingas – radau dar vieną bato dalį, kuri buvo perplėšta per pusę ir abi dalys buvo išskirtos poros žingsnių.

Viskas rasta va šioje vietoje.

P.S. Ir kodėl apie demokratus ir respublikonus pagalvojau?

(52) Paleiąžuolinė šlep[t]

Vakar grįždamas namo iš 19 troleibuso išlipau Žvėryno stotelėj. Keliolika žingsnių į priekį, ir už Paribio 53a – dešinėn, miškan. Vos užkopus ant pirmos kalvelės, šalia ąžuolo, – še tau ir šlepetė. Tolyn: daugiau ir statesnių įkalnių negu nuokalnių. Išlindau maždaug ties Pramogų arena Ąžuolyno gatvėj.

(51) Prisisportavusieji

Šiandien batavau Kalnų parke. Dvi voverės, dvi pirštinės, kėdė ir – prisisportavusio apavo šalia žaidimų aikštelės su mažais vartais.

Stovėdamas tos aikštelės vidury prisiminiau a.a. Remį Audiejaitį – geriausią šambolo vartininką. Ir patį šambolą – futbolo atmainą, kai vietoj kamuolio – šampano kamštis, o vartuose (dažniausiai) – neregiai. Andrius Jakučiūnas žaidimo „genezę“ yra užfiksavęs taip ir pavadintoj novelėj. — Ne, vis dėlto čia nebūtų smagu žaist šambolą – danga netiksi.

(50) Kauno ponios laivelis ir kremuotieji

Batavimo virusas plinta (ir per giminystę). Atsiuntė Vytautas G.

Rasti Kaune, Panemunėje, einant pirkti ledų, kurių neparnešiau :) kokybė prasta, nes aš, kaip nepatyręs batautojas, nepasiėmiau tam pritaikytų priemonių.

(49) Visiškas puspadis

Kalva už kavinės „Sakwa“ (M.K. Paco ir Olandų gatvių kampas, netoli Šv. Petro ir Povilo bažnyčios).

(xi) Su šventėm,

jei kas tiki prisikėlimu. Kiaušiniai taps nudažyti svogūnų lukštų nuovire (įvairias žoles prie lukšto prispaudus siūlu), o batai – išmesti (į atitinkamą konteinerį).

P.S. Keista: na, netiki, kad galima prisikelt iš numirusių, bet vis tiek jautiesi esąs kaltas (kad netiki). Netikiu, kad galėčiau prisikelt iš numirusių; paprašiau sudegint mane, išbarstyt pelenus x upės x vietoj, kad liekanos nuplauktų Baltijos jūron.

P.P.S. Kaip viskas atrodytų, jei visi prisikeltumėm? Chaosas, – tikrąja to žodžio reikšme.

P.P.P.S. Per vykusį gyventojų surašymą negalėjau įvardint esąs agnostikas (internetinis variantas tokios galimybės nesuteikė [?]).

(48) Penki popušiniai

Dariaus (manau, jau vadintino tikru batautoju) dovana.

Belmonto gatvė, po pušim.

— Ačiū!

(x) Eilėraščio batai

Eugenijaus Ališankos eilėraštis šios dienos Nemune:

ir tik tada palengvėja

ir tik tada palengvėja
kai apsiauni sunkius batus
su pernykščio purvo gurvuoliais ant padų
vis dar atrodo kad nepradėjai gyventi
tik šiaip per dienas svyruoji
lyg sustojusio laikrodžio svarmuo
kaip vėjarodė keiti sapnų kryptį kelis kartus per naktį

pats sau labirintas minotauras
ir siūlų kamuolio galas
kurio nepagauni
žaidžia kažkas su tavimi tarsi katė su pele
o tau atrodo kad esi vienas

kraunies mintinai išmoktus daiktus
tarsi į pirmą kelionę

(47) Kiaura liekana

Šiandien per pietus vėl susigundžiau pabataut. Dešiniuoju Neries krantu nuo Žirmūnų tilto iki Šilo. Švarintojų, deja, nedirbėta. Vienintelis radinys – šitas kiauras padas (tiksliai kitoj upės pusėj negu panerio mauduolė):

(46) Tvarka ir miške tvarka

Dar viena Dariaus dovana. Miške šalia Ribiškių tako (Rasų seniūnija, Vilnius).

(45) Baltoji liekana iš Amerikos

Mindaugo antroji dovana:

Siunčiu dar vieną batą, pamestą miškelyje/pelkėje, apytiksliai šioje vietoje.
Pamatęs, kaip pats pradėjai sezoną, taip pat užsimaniau surast kažką panašaus. Šiaip kiekvieną kartą kur nors eidamas vis pažiūrėdavau, ar nerasiu kokio bato, bet niekaip nerasdavau. Taigi šiandien [2011-04-14] „medžioklė“ buvo sėkminga, jei tai, ką siunčiu, tikrai dar galima vadinti batu.

Manau, tikrai galima. Gal dar ir apsiaut įmanu. — Ačiū! (Pirmoji dovana – šita vieniša šlepetė.)

(44) Ilgaaulė pora

Antroji Dariaus dovana.

Prie tilto per Vilnelę (prie „Audėjo“).

— Ačiū!

(43) Paleinerio žieminiai ir kiti paupiniai

Šiandien pirmąkart batavau remdamasis žiniasklaida.
Iš ryto po septintos geriant pirmąjį kavos puodą, Veidiškių [= Facebook] draugė kolegė Ilma mestelėjo: „batauti, skaičiau 15min., šiuo metu apsimoka prie Neries, tarp Žvėryno ir Baltojo tiltų“ ir net pacitavo Mindaugo Nastaravičiaus reportažą:

Maišeliai, pakeliai, plastikiniai ir stikliniai buteliai, batai – poromis ir po vieną, padangos – po vieną, dviratininkus gąsdinantys iš po žemės išsikišę gelžgalių pirštai, sutrupėjusios krantinės plytelės, žiojėjančios duobės, pilnos spalvų, kurias atspindi vėjo suneštos šiukšlės.

Na ir kaip nesusigundysi: „batai – poromis ir po vieną“. Taigi iš ryto ištyrinėjau kairiąją Neries pakrantę nuo Pedagoginio (atsiprašau: Geležinio vilko) tilto iki Baltojo. Tik juodų žieminių pora.
Ne, netikiu, kad poetai meluotų rašydami reportažus. Per pietus, pagalvojau, pereisiu visą nurodytą atkarpą – tarp Baltojo ir senojo Žvėryno tiltų – pasroviui.
Poetai nemeluoja: trys poros ir dvi vienišės.

(43a) Juodų žieminių pora (tarp Baltojo ir Geležinio vilko tiltų; arčiau pirmojo)

(43b) Baltų moteriškų pora, netelpanti į vieną kadrą (prieš pat Geležinio vilko tiltą)

(43c) Raudonų moteriškų pora (ten pat, visai šalia baltųjų)

(43d) Vienišoji patiltinė (t.y. po pačiu Geležinio vilko tiltu)

(43e) Šlepetė šarangė varangė vandenin įsirangė (tarp Antinio Puskalnio ir senojo Žvėryno tilto; arčiau pirmojo)

— Ačiū Ilmai (už nuorodą), ačiū Mindaugui (už reportažą). Batauti smagu!

(42) Liekana santakoj

Per pietus įsikvėpęs, po darbo nuo Žirmūnų tilto paneriu pasukau Žaliojo link.

Ten, kur Vilnelė įbėga Viliją (nepoetams: Vilnia į Nerį), ir užtikau šito vasarinio apavo liekaną.

(ix) Problema ir galimas sprendimas

Žiūriu, kad kyla žanro grynumo problema. Šalia miškinio apavo ėmė rastis paupinio, priemiestinio ir kt. Na, mėginu suktis taip: kaupiama medžiaga lyginamajai batotyrai.

(41) Viršnerio kaboklis

Jau ir Šilo tiltas. Na, pagalvojau, į viršų pakilsiu perėjęs patiltę.

Teisingai pagalvojau, nes už keliolikos žingsnių laukė radinys.

(40) Panerio mauduolė

Nusileidęs panerin, pasukau Šilo tilto link. Ties ta vieta, kur Kazimiero Jauniaus gatvė įsiremia Petro Vileišio gatvės šonan, – pavasarinė mauduolė (neišmanėliui atrodo, kad tai moteriškas batas).

(39) Pora, nebetelpanti į vieną kadrą

Per pietus buvau išėjęs pabataut. Artėja švarinimo šeštadienis, taigi nebeliks.
Kad ir šitų, užtiktų medžių guote (na, per solidu būtų vadint net miškeliuku)

už Didžiosios Britanijos ambasados šalia Žirmūnų tilto.

(viii) Net pavydu

Va žmonėms ima ir pasiseka: http://www.efoto.lt/node/597220.
O aš maniau, kad miškuos dar šlapia.

(38) Pavasario sulaukusi vyriškų pora

2011-04-07, Markučiai. Kolekcijai padovanojo Darius. — Ačiū! (Miškuos tikriausiai dar labai šlapia?)

(37) Kelionę pradėjo Slovakijos kalnuos,

o baigė prie Baltųjų Lakajų Palakajo kaime. Atsiuntė Rūta. — Ačiū!
P.S. Gal ir ne 100 proc. miškinis – bet vis ton pusėn (belaukiant batavimo sezono pradžios).