(541) Du upėbačiu ir priedas

Karolina liepos vidury kolekcijos papildų atsiuntė:

Laba diena, Virginijau,
perskaičiau žemiau įrašą apie radinį plaukiant baidare ir šiukšlių rinkimą ir štai pratęsiu mintį.
Šiandien plaukiau Grūda ir radau porą laimikių.

Trečiasis laimikis – jau grįžus į automobilių stovėjimo aikštelę.

Ir paršelių išmėtytas šiukšles rinkau, tik gaila, kad tik pusiaukelėje sugalvojau, nes praplaukėm tikrai daug taros...

Šeštadienio linkėjimai iš Dzūkijos
K.

— Ačiū, Karolina! Šitie jūsų radiniai priminė upėbačius, fiksuotus prieš 10 metų :)

(536) Prakaitobačiai

Karolina penktadienį atsiuntė:

Laba diena, Virginijau,
šiandien teko dar vienam žmogui „pasiaiškinti“ dėl batų fotografavimo. Sakė, jei ras, nufotografuos.
O maniškiai radiniai statybų aikštelėje šalia darbo.

Subačiaus g., 2023.06.23

— Dėkui! (Ir už naujų batautojų „verbavimą“.)

Jei teisingai supratau, tai aulinio bato įdėklai –

ir kad šilčiau būtų, ir kad kojų prakaitą sugertų.

Todėl taip ir pavadinau.

(l) Titaniko batai

Associated Press nuotrauka; screenshotas iš lrt.lt

Karolina ėmė bataut ir virtualiai:

Sveiki, Virginijau,
šį kartą nereikėjo nei po miškus bastytis, nei automobilio stabdyti, nei po pakeles dairytis. Užteko atsidaryti naujienų portalą ir surasti tai, ką kažkas pametė.

— Ačiū! Dar ir tekstą perskaičiau.

Prisiminiau, kaip karo pradžioj batavau žiūrėdamas TV.

(533) Brolbatis

Vakar apie pietus gavau Karolinos dar vieną (įrašo pavadinimas – pagal gatvę):

Laba diena, Virginijau,
dar vienas papildymas. Šeštadienį su tėčiu važiavome pasivažinėti po Lietuvą ir tik išėjus iš namų radau batą. Pamaniau – geras ženklas – bus daugiau. Deja, daugiau taip ir neradome. Tiesa, lyg ir mačiau vieną pakelėje, bet neužfiksuotas nesiskaito.

Brolių g.
Šeštadienio, birželio 17-os, rytas.

— Dėkui, Karolina! Ką reiškia lyg ir mačiau, neblogai žinau: kai esi vežamas, tai vis dairais į pakeles; lyg ir batą gulintį mačiau – ir atodūsis, nes: (a) nesi tikras, ar matei būtent batą; (b) jei batą, nepapildyta liks batautojų radinių kolekcija.

(532) Dar vieni orbačiai

Savaitgalį atkeliavo Karolinos laiškas su kolekcijos papildu:

Sveiki, Virginijau,
neseniai prisiminiau, kad kažkur mačiau kabančius batus, tik niekaip negalėjau atsiminti, kur. Na ir užvakar pats likimas vėl pro juos pravedė. Tąkart pralėkiau su mašina, nespėjau sustoti, o vakar, važiuodama dar kartą, jau žinojau, kur stabdyti. Ačiū tam, kuris juos užmetė šalia automobilių stovėjimo aikštelės.
Birželio 15 d. pavakarys.

Šilo gatvės kalno apačia.

— Dėkui! Orbačiai kaip orbačiai, o va fonas tikrai glosto akį :)

(526) Dar vienas miškinis

Vakar vakare gavus Karolinos siuntinį, nekilo jokių abejonių, kaip reiks numeruot įrašą – arabiškai ar romėniškai (pasvarstymai dėl numeracijos vorbačių komentaruos), – tikrių tikriausias tikrinis radinys (viskas ir prasidėjo miške; ir žodis batauti atsirado pagal grybauti):

Sveiki, Virginijau,
vakar, paskutinį gegužės sekmadienį, apturėjau ilgą ir sunkų dviračių žygį. Kurį laiką teko bristi bekele brūzgynais, bet rastas batas vainikavo sunkų etapą – buvo verta!

Neries regioninis parkas
2023.05.28

— Dėkui, Karolina!

(521) Naujininkų prie-garažbačiai

Ką tik, prieš pusvalandį, atkeliavo Karolinos M. laiškas su labai džiuginančiais radiniais:

Sveiki, Virginijau,

vakar (balandžio 19) su draugu išsitraukėme dviračius ir ėjome iki degalinės padangų prisipūsti. Nors dviračius nusivedėme nemenką atstumą, o kompresorius neveikė, pasivaikščiojimas nenuėjo veltui, nes aš radau du batus, o štai dar vienas žmogus sužinojo apie batavimą.
Šalia Naujininkų garažyno Prūsų gatvėje.

— Dėkui, Karolina! (Va tokius radinius įsivaizduoju kaip „tikruosius“.)

(520) Įvairiabatybė

[nesigalvojau naujo žodžio pavadint šitą įrašą, prisiminiau jau pavartotą]

Vakar vakare atkeliavo Gabrielės M. sesės Karolinos siuntinys:

Labas vakaras, Virginijau,
mestelėsiu neblogą papildymą Jūsų kolekcijai.
Batautojų ratas plečiasi. Bet apie viską iš eilės.

Nr. 1 →
Tiksliai nepasakysiu, Didžioji ar Aušros vartų gatvė, bet – Senamiestis. Šalia gulėjo dar maišas su rūbais. Tokia įdomi vieta rūbams palikti. Galvoju, gal skyrybų drama kokia? Balandžio 12 d. pavakarys.

← Nr. 2

Draugė Rasuolė subatavo Cėsyje, Latvijoje, pastarąjį sekmadienį, balandžio 16 d.

[ką turi primint šie batai, galima sužinoti čia]

Nr. 3 →

Šiandien, balandžio 18 d., Basanavičiaus g. 2.
Sesei turėtų patikti. :)

— Dėkui, Karolina, už siuntinį. Ir sveikinu Rasuolę prisidėjus prie batautojų!

P.S. Ilgokai sprendžiau, kokį numerį įrašyt skliaustuose, – xlvii ar 520; lyg labiau tiktų numeruot romėniškom mažosiom, bet: ana įvairiabatybė buvo arabiškai, tai ir šita tebūnie taip pat.

(518) Lentynbatis

Karolina sekmadienio vakare atsiuntė, o aš tik šiandien iš ryto prisirengiau papildyt batautojų radinių kolekciją:

Sveiki, Virginijau,
dirbti sekmadienį – menkas malonumas. Taigi, kad to malonumo būtų daugiau, kažkas darbo vietoje man pakišo batą. Tiesiog ant lentynos. Ir taip knieti sužinoti, iš kur jis čia atsirado ir kur antras. Bet kaip jūs sakėt? Nebekeliat sau tokių klausimų?

— Dėkui, Karolina! Klausimų stengiuos nebekelt, bet jie, bjaurybės, patys kyla ir reikalauja atsakymų, kurių neturiu; tenka ką nors sukurt.

(xliv) Plokšti nesuavimi

Vakar gavau Karolinos laišką su priekabu:

Sveiki, Virginijau,

vakar dieną praleidau Varšuvoje ir patyliukais tikėjausi kokį batą surasti.

Kaip matote, vieną (porą) pavyko rasti.

— Dėkui, Karolina!

Pagalvojau: Žilvino užduotis Eglei – suavėti geležinius čeverykus – dar ne sunkiausia (nes juos bent gali apsiauti). O va plokšti – neįsivaizduoju, net kaip pradėt reiktų.

Beje, o kas čia per muziejus? (viršuj arklys, regis, su pavalkais; apačioj – tokie sapogai; agro/etno?)

(509) Ilgaaulis poron

Vakar vakare atkeliavo Karolinos persiuntinio papildas

[uch, kaip komplikuotai įvardijau :)]:

Sveiki, Virginijau,
šįvakar radau Medos siųsto bato porą.
Darbininkų g.
Paskutinės sausio dienos vakaras.

— Dėkui, Karolina! Šito aulas, regis, trumpesnis, padas – plonesnis, bet vis tiek tinkamesnis į porą negu kokia šlepetė :)

(507) Vienas kabo, kitas guli (kaip gulėjęs)

Vakar ir Karolinos laiškas su šviežiais priekabais atkeliavo:

Laba diena, Virginijau,
su Naujais metais! Linkiu, kad kuo daugiau „lytų“ batais, bet tik iki tol, kol batautojai juos užfiksuos ir negulėtų metų metus gamtoje.
Šiandien radau vieną naują – trečias medis į kairę nuo Panoramos prekybos centro. Ir vieną seną – sniegas ištirpo, batas – ne. Panoramos apylinkės tapo populiaria vieta batams mėtyti.

— Dėkui! Ir už kolekcijos papildus, ir už palinkėjimus.

O kaip vad. senas atrodė būdamas dar naujas – žr. čia.

(501) Batelytis, batas ir dar vienas vienišas

Ką tik gavau Karolinos laišką su priekabu ir nuojauta:

Sveiki, Virginijau,
šios dienos radinys Saltoniškių gatvėje tarp darbo ir Panoramos prekybos centro.

Beje, turiu tokią nuojautą, kad ankstesnius du mano radinius pamiršote.

— Dėkui, Karolina, už šį kolekcijos papildą ir už tuos, kuriuos (gėda prisipažint, bet taip jau atsitiko) buvau pamiršęs. Einant į praeitį:

Sveiki, Virginijau,
norisi be mėsos? Prašom!
Na taip, logiška, juk tas, kuris su mėsa, kažkam ant kojos.

2022.11.04, Švitrigailos ir Kauno gatvių sankryža

Ir dar vienas, atsiųstas X 26, tą pačią kaip Medos užfiksuotasis:

Pastebėjau, kad dažniausiai batai randami lauke, o štai šiandieninis mano radinys viduje – Vichy vandens parko rūbinėje. Taip jis ir stovėjo ten vienišas.

— Dar kartą: ačiū! Ir atsiprašau, kad žioplėju (gal jau laikas pagalvot, kam perdavus batautojų radinių kolekcijos priežiūrą?)

(486) Pelesobatis

Šįryt atkeliavo kolekcijos papildas su išsamia radybų istorija. Karolina atsiuntė.

Sveiki, Virginijau,
vakar važiavau taksi į kitą miesto galą ir pro dešinį automobilio langą pastebėjau batą. Dar nepasiekiau tokio lygio, kad dėl bato prašyčiau taksisto sustoti. Tad nusprendžiau grįžti ne iki pat namų, o iki Pelesos gatvės, kur manasis radinys gulėjo. Atėjus laikui kviesti taksi namo, pamačiau kainas, todėl nusprendžiau pavažiuoti tik iki centro, o likusią kelio dalį pareiti pėsčiomis, su viltimi, kad batas vis dar tebeguli ten, kur mačiau. Vis artėdama link tos vietos ėmiau atidžiau sekti gatvės pakraštį ir jau beveik susitaikiau, kad bato nebėra. Bet. Tik žvilgt į kitą gatvės pusę – yra! Beeidama toliau namo dar pasidairiau antro, tačiau tokio nepastebėjusi padariau prielaidą, kad koks nors vaikas tikrino, ar sugebės batą per gatvę permesti. Sugebėjo.

— Dėkui, Karolina! Ypač – kad taip nuosekliai ir detaliai papasakojai pamesto bato medžioklės istoriją. Man vis atrodo, kad radybų istorijos taip pat vertingos, kaip ir radiniai.

(484) L. įspūdingas palangibatis

[kolekcijoj yr pora įrašų, kurie vadinas Palangibačiai (čia i, čia ii); sunku sugalvot vis ką nors naujo; jei kas ką taiklaus pasiūlytų, pakeisčiau pavadinimą]

Vakar, sekmadienį (X 16), apie pietus Karolina atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,
šiandien Palangos paplūdimy radau turbūt vieną gražiausių batų savo batautojos karjeroje.
Labai smagu į Palangą ne sezono metu nuvažiuoti.
Žmonių nedaug, jūra rudeniškai žavi.

— Dėkui, Karolina, išties labai įspūdingas radinys.

Tos baltos apnašos – druska?

(483) Pirčiupiniai ir informacinis-reklaminis iš Labanoro girios

Vakar popiet Karolina atsiuntė laišką (aišku, su priekabais), prasidedantį sakiniu su klaustuku pabaigoj:

Sveiki, Virginijau,
paaiškinkite man šią mistiką – kodėl mano kelyje į kaimą žmonės mėto batus tai 10 km, tai kelių šimtų metrų atstumu?
Aš jau pradedu įtarti, kad čia kažkas iš „etatinių“ batautojų taip elgiasi.
Vakar, spalio 11 d., vienas Pirčiupių prieigose, kitas – ribose.

Po poros minučių pridūrė:

Beje, tik prikabinusi nuotrauką pastebėjau, lyg ir dar vienas pirmojoje matosi. Fotografuodama nemačiau.
O dar vieną vakar pralėkiau ir neužfiksavau.

Dar po trijų atkeliavo ir „informatyvus batas“:

O kaip jums štai toks radinys? Toks iš originalesnių. Praėjusį savaitgalį Labanoro girioje.

— Jums jau laikas dėkot didžiosiom: DĖKUI, Karolina!

Atsakymai:

(1) L. abejoju tokio dalyko kaip mistika buvimu. Išties, būna, kad žmogus stebies: kaip čia taip gali būt??? mėgini aiškintis, kurt visokias teorijas (malonus užsiėmimas). Mečiau tuo užsiiminėt. Tiesiog sakau sau: taip yra, ir tiek. Suprantu, gyvenimas ne toks įdomus daros. Kita vertus, pripažįsti, kad toli gražu ne viską gali[ma] paaiškint.

(2) Tokios dalyko – reklaminio stendo [ar kaip kitaip tatai vadinas] vidury girios nesu matęs. Bet šiaip – tinkamiausia vieta, kai pagalvoji. Vieno tikiuos: arba reklamuotojai jį po kurio laiko pasiims, arba jis padarytas iš lengvai suyrančios organinės medžiagos (bet tokiam lietus ar sniegas turėtų būt pavojingi).

(478) Dar vienas pakelibatis

Kam sekasi – tam sekasi. Atspėjot, ką turiu omeny! – Karolinai sekasi. Užvakar atsiuntė:

Vis neduodu Jums ramybės, Virginijau :)
Pastebėtas šiandien [IX 27] važiuojant į kaimą, užfiksuotas grįžtant, jau konkrečiai žinant, kur mažinti greitį. Beje, rastas maždaug tame pačiame ruože, kur anąsyk radau du 10 kilometrų atstumu. Pamačius šį netgi pagalvojau, gal ir antras bus pavažiavus 10 kilometrų?

— Dėkui, Karolina! Neduokit ramybės, kai tik atsiras proga. Nieko gero iš tos ramybės. Kai jau teks nurimt, tai ir tapsim visiškai ramūs, pailsėsim ramybėje.

(476) Priešbatukas

Karolina M. šeštadienį (IX 24) atsiuntė laišką su priekabu, pavadinusi jį „Batelytis“:

Sveiki, Virginijau,

šiandien radau vos įžiūrimą batelį batelytį ant Lazdynų Pelėdos paminklo. Net nelabai batelytis, labiau kojinytė. Bet kokiu atveju - apavytis. :)

— Dėkui, Karolina! 

Pasukau galvą, kaip kuo tiksliau pavadint Jūsų radinį, ir štai kas susisuko: kol nereikia vaikščiot, tai ir batų nereikia; bet kad kojytės nešaltų, kokio nors apavo vis tiek reikia; – yra istorija ir yra priešistorė; yra batukas, o kodėl negalėtų būt priešbatuko?

(470) Nusisportavęs iki kelkraščio

Šeštadienį (VIII 20) vakare šis Karolinos M. laiškas su priekabu buvo išsiųstas; šiandien (pirmadienį) iš ryto jį radinių kolekcijon įkeliu:

Laba diena, Virginijau,
rasta Nemenčinės miške apie 11 valandą vietos laiku.
Nuostabus pasivaikščiojimas buvo, vainikuotas batautojo kolekcijos papildymu.

— Labai ačiū, Karolina! Nei mašinos reikėjo stabdyt, nei atgal grįžt (bent jau dešimtį kitą metrų), – žodžiu, pasivaikščiojimai geras dalykas.

P.S. Žolė vieną raidę užstoja, bet, regis, SPORT užrašyta?

(467) Naktibačiai

Karolina vakar (prieš pat vidurnaktį) atsiuntė:

Labas vakaras, Virginijau,
šį vakarą pavyko rasti netgi du radinius. Pirmasis Bernardinų sode, antrasis – Pelesos gatvėje, visiškai šalia mano buvusios darbovietės.
Tik nepasakokit tėvams, ką naktį veikiau Bernardinų sode🤫

— Dėkui už radinius, Karolina! O dėl pasakojimo tėvamas – tylėsiu kaip žuvis :)