(418) Kęstučio basutės

Vidas ką tik atsiuntė šios dienos radinius:

O juk gali būti, kad iš tiesų jo. Nors skirtingos, nieko tokio, pamestos kaip pridera: kairė kairėje, dešinė – dešinėje.

Vilnius,

Žvėrynas,

rugpūtys,

pasak vieno tokio Blužniaus.

— Dėkui! Mėginu įsivaizduot kurioj nors Kęstučio gatvės vietoj skulptūrą – pėstininką su skydu ir kalaviju (pagal jo antspaudą), avintį Tavo radinius (kojas reiktų priderint prie basučių, nes jos duotybė). Smagus vaizdas. (Krantinės arka nieko jau nebeįaudrina.)

(411) Vidvidpadžiai

Vidas M. atsiuntė:

Sveikas.

Štai dar porelė. Matyt, koks vikingas pametė, skubėdamas į Decathloną...

2021.07.15

Vikingų g., Vilnius

Su geriausiais,

V.

— Dėkui, Vidai! Tavo pastebėti vidpadžiai vadintini vidvidpadžiais; vidaus niekad ne per daug :)

(410) Pakelinis

Vidas persiuntė šeimyninį radinį:

Pastebėtas liepos 13 d. Šiaulių–Joniškio plente, nelabai toli nuo posūkio į Kryžių kalną.

Užfiksuotas Joniškio–Šiaulių plente, nelabai toli nuo posūkio į Kryžių kalną.

Kolektyvinis Gabrielės, Anitos ir Vido M. radinys.

— Dėkui visiem trim!

Prisiminiau, kaip sėdėdamas keleivio vietoj keliskart esu šūktelėjęs ir pridūręs: – Batas buvo! Ai, tiek to, pravažiavom tai pravažiavom. (Bet batas būdavo pastebėtas ne prieš posūkį.)

(xl) Vengierkos

Vidas vakar atsiuntė:

Sveikas, Virgi.

Radinys gal ir neatitinka batautojo kodekso, ir vaizdas ne itin kokybiškas, bet basutės, pamestos legendinio Puskaso stadione Budapešte 2021.06.27, čekams ir nyderlandams kaunantis dėl kelialapio į Euro 2020 ketvirtfinalį, manau, nusipelno dėmesio.

— Dėkui, Vidai. Ir aš žiūrėjau tas rungtynes, bet vengriškų basučių nepastebėjau; gal parūkyt tuo laiku buvau išėjęs, gal dar kas. Labai keistas jausmas žiūrint, ypač kai antrą įvartį čekai įmušė: sykiu ir džiaugies (dėl čekų), ir liūdi (dėl olandų); aa. Leonidas Donskis buvo labai didelis olandų gerbėjas – prisiminiau žiūrėdamas.

(393) Cvirkbačiai

Vakar gavau Vido M. laišką su priekabais:

Sveikas.

Štai pora cvirkbačių su turtinga gyvenimo patirtimi. Čia neabejotinai būta kokios nors dramos. Dešinysis vienišas žiūri į Cvirką, pasislėpusį už eglės, kairysis už kokių 30 metrų nervingai slepiasi už vazono. Panašu, kad aulas aulan jie nebežygiuos. Žmogiškasis veiksnys šioje dramoje būtų nemažiau įdomus.

2021.02.27 Vilnius, Pamėnkalnio g.

Svaigaus pavasario!

— Dėkui, Vidai! Juokais pagalvojau: tai galėtų būt Gasparo Aleksos romano apie Petrą Cvirką slapta reklama. (Dar neskaičiau, tik keletą fragmentų, kur buvo Metuos.)

(391) Žieminis mindauginis

Vidas M. – 2021 metų batautojas startuolis; jo radinys:

2021.01.20 Karaliaus Mindaugo tilto stotelė

Su tokiu šiuo laiku toli nenueisi, bet bado blynų pasikepti gal ir tiktų.

          — Dėkui, Vidai!

(379) Islandbatis

Džiugiai pranešu: batautojai jau pasiekė ir šiauriausią pasaulio sostinę:

Sveikas, Virgi.
Pasirodo, esama batų, panašių į kai kuriuos žmones. Ne kiekvieną vilioja kokio nors vienintelio statusas. Pavyzdžiui, vienintelio Islandijoje pamesto bato garbė. Gal todėl šitas taip kukliai pasislėpęs. Bet, žinia, geram batautojui...

2020.08.01
Reikjavikas, Njarðargata ir Smáragata sankryža
Islandinis nevilnonis nekerpinis

Su geriausiais – Vidas

Pavymui atkeliavo patikslinimas:

Pamiršau pridurti, kad ieškoti to kukliojo krokso reikia prie tos labiausiai dėmėtos šaligatvio plytos.
Tad sėkmės!
V.

— Nuoširdžiausiai ačiū, Vidai!
Erelio (arba prozininko) akis :)

P.S. Piečiausią pasaulio sostinę turinčioj Naujojoj Zelandijoj batautojų irgi būta (radiniai čia, čia ir čia), tik Wellingtone nieko nerasta.

P.P.S. Ėmė ir kilo dar va toks klausimas: o kame slepias šitas islandbatis? Ligustrum vulgare – paprastasis ligustras, gyvatvorių karalius, kaip vienur parašyta. Dėkui coll. Augustinui, entuziastingai padėjusiam ieškot atsakymo.

(370) Popož(i)eminiai antžeminiai vasariniai

Anita atsintė radinį – trijų Morkūnų kelektyvinį, irgi su įrašo pavadinimu, kurį išsamiai paaiškino:

Sveikas, Virginijau.
Puikiai suprantu, kaip klaikiai atrodo toks pavadinimas, tad štai iškart ir paaiškinimas:

Popož(i)eminiai nereiškia, kad batai buvo rasti požemyje po kitu požemiu, akivaizdu, kad ir ne iš po žiemos. Tad antžeminiai ir vasariniai. Užtat buvo rasti iškart po pož(i)eminių skaitymų, taigi – popož(i)eminiai.
Kadangi Kybartai pasitiko liūtimi su žaibais ir griausmais, skubėjom lįsti po požemio stogu, ne batų dairytis rūpėjo. Radom jau po skaitymų ir po lietaus. Gal kas nusispyrė ir basomis nušlepsėjo per šlapią žolę?

Toks bendras radinys. Vidas pirmas pamatė. Gabrielė pirma sušuko: „Ooo!“ Na, o man po kaklu kadaravo fotoaparatas. :)
2020 birželio 27, pavakarys, Kybartai, šalia rūsio, kuriame vyko Pož(i)eminiai skaitymai.
Prisisotinus literatūros va kiek pati tau prirašiau. :)



— Dėkui visiem trim! O daug prirašiusiai – dėkui + ačiū :)

(368) Pokarantininiai priešjoniniai birželiniai

Smagu, kai batradys ne tik radinio atvaizdų, laiko ir vietos nuorodą, komentarą el. paštu atsiunčia, bet dar ir įrašo pavadinimą sugalvoja. (Prisipažįstu, kartais sunku būna tą pavadinimą išpešt iš galvos.)
Vidas M. viską pateikė (kad rasta Vilniuj, regis, savaime turėtų būt aišku; jei kur kitur – visada nurodyta būna, o jei miestas nenurodytas – vadinas, Vilnius):

Bernardinų gatvė. 2020 birželio 21.
Kuklūs (nors gatvelė – ne iš judriųjų, vis tiek nuolankiai laikosi pašalyje), žaizdoti, ne vieną šimtą kilometrų skausmingai mynę grindinius, šaligatvius, visokius laiptus laiptelius, dviračio pedalus... Smagu dabar atsipūsti atokiau nuo Pilies gatvės šurmulio...

— Dėkui, Vidai!
Vieniši likę batai – išties puiki paskata leist vaizduotei darbuotis (Pessoa Nerimo knygą kaip tik skaitau, o ten sukui apsukui vis prieinama prie išvados, kad svajonės tikresnės už realybę).

(328) Batauti galima ne tik Australijoj

Kad būtų aiškiau, pradžioj pasakytina: šeštadienį, XI 30, buvo Vido M. išversto Tadeuszo Konwickio romano Meilės įvykių kronika pristatymas. Dabar jau laiškas su priekabais:

Sveikas gyvas.
Po smagaus Paviljono knygų savaitgalio metas ir pabatauti :)
2019.12.02 Žvėryno tiltas
Nusimetė koks nors ekvilibristas basutes ir patraukė tilto turėklu į Žvėryną. Kol perėjo, ir žiema užklupo. O gal vis dėlto didžiapadė jaunoji išsiavė, kad jaunajam būtų lengviau ją per tiltą nešti.

      — Dėkui, Vidai!

      Patriarchališkas priedėlis būtų: batautojų šeimos galva :)

(314) Vilniabačiai kol kas porom porom: Užupis – Dominikonų gatvė

Vidas M., savo naujosios knygos pristatymo laukdamas (IX 24 Rašytojų klube bus), dar ir pabatauja:

Sveikas.
2019.09.07
Užupis, Angelo aikštė.
Batai Lietuvos krepšinio ir futbolo rinktinėms. Arba kitaip: pereini perėją, mandagiai išsiauni, o tada – šast ant postamento arba ant geležinės kiaulaitės ir pirmyn!

Užtrukau įdėt kolekcijon Vido radinį, vieną dieną; vakar iš ryto nusprendžiau: jau dėsiu; žiūri – dar vienas siuntinys el. paštu atkeliavęs:

        Laba diena,
        radau Dominikonų gatvėje šįryt.
        Su gerais linkėjimais – Vilma

2019 IX 9

— Dėkui abiem!
Matyt, toks laikas Vilniuj prasideda: atsisveikinimo su ginklais, tpfū, batais.

(286) Patvorinė pora

Batai pabiro! Kasdien po naują siuntą atkeliauja. Sekmadieninė:

Sveikas gyvas.

Štai šios dienos laimikis.

Batai žino, kad simetrija – jų motina.
2019.03.24
Užupis

Beje, ar yra pasitaikę, kad skirtingi žmonės subatautų tuos pačius batus?

Gražios artėjančios savaitės!

Vidas

— Ačiū, Vidai; tikiuos, ne sugauto prie tos tvoros graffitininko batai.

O atsakymas į paties klausimą – neprisimenu, kad taip būtų pasitaikę.

Linkėjimai visai batautojų šeimai!

(245) Iš dosniosios Vilniaus širdies

Vidas M., kurio puikių pasakojimų ciklas „Pakeleivingų stotys“ paskelbtas Metų nr. 3 (puikių, nes perskaičius noris dar; kad man patiko, kokią bendraamžystę ar bendralytystę dar galima kaltint, bet ir kitos kartos Vytauto Kubiliaus premijos laureatei Virginijai Cibarauskei patiko [žr. facebooke], vadinas – tikrai geri pasakojimai), jau nebe pradedantysis batautojas. Šįkart jo laimikis tikrai neblogas:

Sveikas, Virgi.
Štai ką gegužės 15-ą dieną subatavau pačioje Vilniaus širdyje, užkaboriuose tarp S. Nėries gimnazijos ir Šv. Ignoto gatvės. Vergilijaus vaidmenį atliko Benas Šarka.
Gražių atradimų!

— Ir už fotografuotinius batvaizdžius, ir už rašytinius žmogvaizdžius dėkui, Vidai!

(222) Vilniaus gegužbačiai

(1)

(2)

(3)

Novelistas, poetas, vertėjas Vidas M. irgi batavimu užsikrėtė, ėmė pastebėt tai, kas daugumai atrodo neverta jų dėmesio:

(1) Latako 2, Dailės akademijos bendrabutis, 2017-05-12: ar jau deramai išdžiūvę?

(2) Gedimino pr., maždaug ties „Vagos“ knygynu, 2017-05-18: tvarkingoji pora našlaitė.

(3) Rotušės aikštė, 2017-05-31: jam pavyko pasprukti...


— Sveikinu, Vidai, puikūs radiniai!