(165) Du kairėbačiai

El. laiškas iš Aistės S.:

Laba diena,
šeštadienį padariau elementarią išvadą – jei nerandi batų, kur jie paprastai vešėte vešėjo, reikia eiti takais, kuriais iki šiol nevaikščiojai :) 2014-08-23, šeštadienis, Karklė, du juodi vyriški kairės kojos apavo eksponatai.

— Ačiū, Aiste, už eksponatus.

Ypač antrasis įdomus, su aiškia nuoroda, kuo užsiėmė buv. šeimininkas, – dažytojas.

(166) Radinys tranšėjos dugne

Tai nutiko antradienio, 08-26, rytą. Išlipu iš troleibuso prie Statoilo, imu žingsniuot Žirmūnų tilto link ir – o! per atostogas įvyko pokyčių: šaligatvis perkastas, kuriama Lietuvos ateitis. Išrausta gili trašėja, per kurią permestas geležinis tiltelis.
Eidamas tuo tilteliu žvilgt į apačią – po galais, negi ten batas šalia šiukšlių guli? Ogi tikrai, ir visai dailus, su papuošimu. Kaip jis toj tranšėjoj atsidūrė – neįsivaizduoju. (Atvaizdo kokybė prastoka, teko stipriai pritraukt.)

tas tiltelis
(jau perėjus ir atsisukus atgal)

(164) Pasiesartiniai

[Taip, nedovanotinai aptingau, tas tiesa, stengiuos pasitaityt.]

Tuoj po Joninių plaukėm baidarėm. Siesartis–Šventoji. Tokios iš abiejų galų apkarpytos trys dienos išeina; nuplaukta apie 60 km.
Siesarčiai artėjant link santakos su Šventąja, ties Valtūnais pastatyta (AD 2001) tokia HE.
Vienintelė vieta, kur baidares teko pertempti žeme (visai nebūtina vartot veiksmažodį pernešti; kam rodyt savo jėgą?). Aišku, kai kas siūlė pamėgint nusileisti va tokiais slenksčiais, sakė youtube matęs, bet drąsuolių neatsirado.
O radiniai – kairysis, palaikis, gulėto vidur pievos, dešinįjį pastebėjau ant neseniai nupjauto šlaito, kuriuo tempėm baidares link vandens. Tai buvo 06-26 apie pietus.

(92) Nėra dūmų be ugnies, nėra namų be batų

[Labai atsiprašau; šitas jau tikrai „brandus“ įrašas išniro paviršiun, kai nusprendžiau sužymėt, kurie radiniai kam priklauso. – Dar kartą: atsiprašau; tai 2011-ų įrašas; pagal numeraciją nusprendžiau. — O ar tos žymės prasmingos? — Abejoju, bet sakau: taip.]

Niekada nemaniau, kad teisingas pamokymas, virtęs priežodžiu: „Nemesk kelio dėl takelio.“ Tik Antakalnio gatve vaikščiodamas, niekada nesužinosi, kas išties yra Antakalnis. O ypač įdomi jo dalis link paupio, šlaitas Neries pusėn. Statiniai iš įvairiausių laikų: ir prieškariniai, ir chruščioviniai daugiabučiai, ir dabartiniai; visko yr.
Va per pietus išėjęs pasivaikščiot ties Antakalnio 24a pasukau kairėn, į kiemą, o ten nenumeruotas apleistas statinys (nuotraukoj vaizdas paupin atgręžto galo). Užmečiau akį pro priestato grotuotą langą vidun: kur buvę, kur nebuvę – batai; pora; namuos, kad ir nebegyvenamuos, jie dar porom dažniausiai, pasimeta išklydę = išmesti lauk.

(163) Dvi poros iš Talino

Gintautui sekasi, ir vis poros:

dvi poros batų, aptiktos per atostogas taline:

pirmoji pora sutikta pakeliui į kadriorgo parką (2014-07-16). lyg kokia meninė instaliacija ir estijos muziejaus reklama;









antroji pora rasta leidžiantis nuo tompea kalvos (2014-07-17). nereikalingi batai – naujoje batų dėžutėje. 

— Ačiū! Iš Estijos dar nė vieno nebuvo; dabar jau net dvi poros.

(162) Du vaikiški: iš Washingtono valstijos ir Vilniaus

Mindaugas 2014-06-29 atsiuntė dar vieną radinį vandenyno pakrantėj: →

Sveikas, Virgi,

Vėl esu prie Ramiojo vandenyno. Nedaug čia batų, bet vienas vaikščiotojas vis tik pametė vienos kojos apavą Ruby Beach, Olympic National Park.

Ačiū!

Pasižiūrėjau ir to Ruby Beach vaizdų – įspūdinga. – Tad dar kartą dėkui.




← O šiandien atkeliavo sūnaus Vytauto laiškas iš Kauno. Siunčia batą, pastebėtą 2014-06-28 Vilniuj šalia Kudirkos aikštės, – irgi ne per didelis, sakyčiau, vaikiškas. – Aha! – radau: šita firmos BabyGap basutė. Plg.:



Ačiū,
batautojo sūnau – batautojau jaunesnysis:)

(161) Tvarkingoji pora

Gintautas vėl parašė:

laba diena,
siunčiu dar. batai buvo aptikti netoli neužbaigto goštauto – geležinio vilko viaduko. 2014-06-17.

— Ačiū. Matyt, buv. šeimininkas – labai tvarką mėgstantis žmogus: taip gražiai paliko!

(160) Jamesas Joyce’as ir lost sportbatis

Mindaugo laiškas:

Sveikas, Virgi,
Šiandien esu Notre Dame universitete, Indianos valstijoj. Universitetas primena Prancūziją, bet viskas turi airišką palikimą. Sėdžiu airiškam restorane ir valgau itališką sriubą – toks multikultūriškumas Eddy ir Angela gatvių sankryžoje. O sportbatis pamestas prie Joyce centro. Turbūt koks greitas sportininkas nurūko net nepajutęs, kad pametė apavo dalį.
Linkėjimai 

Ačiū už linkėjimus ir, aišku, už radinį. Ir Pačiam siunčiu linkėjimų!
Plėtojant multikultūrizmo temą: o dar jeigu sportbačio buv. savininkas sužinotų, kad jo apavo dalies atvaizdas atsidūrė lietuviškai rašomam tinklarašty lotynišku pavadinimu – va tada jau tikras postmulti- būtų :)

(159) Pakapinis

šalia Liepų kapinių, 2014-05-17
(Liepų kapinės – dab. ofic.,
o žmonės tebevadina Naujosiom reformatų kapinėm;
jau mano vaikystės laikais jos savo „grynumą“ prarado,
kai buvo čia palaidotas Biržų dešrų karalius Tabakinas;
o dar ir pagal pareigas ateistų: pvz., milicijos viršininkas;
dabar daugmaž taip: kairėj – katalikai, dešinėj – reformatai [ir kt.])

Savaitgalį buvau Biržuos.
Mėnuo praėjo nuo Tėvo mirties. Reikėjo aptvarkyt kapą.
Pro vienus šoninius vartelius išėjęs žiūriu – ogi batas.
Jau pagyvenęs. Brandus, taip sakant.

(158) Padžiautosios poros

Gavau iš Aistės S. el. laišką:

Laba diena,
norėčiau pasiūlyti eksponatą, kuris užfiksuotas 2010-05-24 Glazge (Glasgow) Škotijoje. Tuo metu net neįtariau, kad galima batauti (matau, jog batavimui skirtas tinklaraštis atsirado keletu mėnesių vėliau už siunčiamą nuotrauką).

Nerimtai, bet pagarbiai

Ačiū, Aiste, už eksponatą, senesnį negu pati kolekcija.

Beje, gal kas žinot: o tas batų porų kabinimas ant laidų ar kur – paprasčiausia atrakcija ar ką nors reiškia (plg. spynelių rakinimas prie tilto turėklų ir kitur reiškia, regis, „amžiną meilę“)?