(241) Dar turintys vilties

Vyresnėlis sūnus atsiuntė V 2 prie Kauno miesto kamerinio teatro pastebėtą porą.
Na, dar ne visai lost, dar turi vilties būt avimi šitie batai –
nors, spėčiau, ne per daugiausia.

– Ačiū už kolekcijos papildą!

Ir  dar:
visus sveikinu su tarptautine batautojų diena :)

(240) Mėlynas paupinis

Karolina M. atsiuntė:

Labas vakaras, Virginijau,
radau dar vieną :)
Vienišas batas ir vienišas medis – jau ne vieniši.
Šalia Lomenos upės, Kaišiadorių raj.
2018-04-14

— Ačiū, Karolina!
Spėju, jau pajutot, ką reiškia rast dar vieną.
Ir tas noras – dar!

(239) Ex Londinio perones

Praeito sekmadienio (IV 8) rytas, dulkia lietus, Candem Townas, turgus nuo 10, dar likęs pusvalandis; einant Chalk Farm Roadu, ties 45 namu priešais telefono būdelę ir pastebėjau.
Batų iš Londono dar nebuvo.
Dabar jau yr.
P.S. Pamaniau: toks hobis anglams turėtų atrodyt visai įdomus? Jie juk visokiais niekais irgi mėgsta užsiiminėt.

(238) Šopenbačiai

Po Velykų batai, galima sakyt, pabiro iš dangaus.
Štai vakar vakare atkeliavęs jaunosios batautojos Karolinos M. radinys su lydlaiškiu:

Labas vakaras, Virginijau,
kartą tėtis parodė Jūsų tinklaraštį, bet vis nepavykdavo rasti batų. Na, o šiandien pagaliau radau!
V. Šopeno gatvė. Gal pats Šopenas ir pasikabino juos čia, kad išdžiūtų? Ne, ne kompozitorius, o pirklys. Ne Frederikas, o Vilhelmas.
2018.04.03

— Ačiū, Karolina, už siuntinį – ir sveikinu prie batautojų prisijungus!
Linkėjimai tėčiui.

(237) Marokbatis iš أصيلة

Coll. Donata M. persiuntė Antano A. J. radinį-dovaną iš Maroko; batautojo AAJ patikslinimas: batas rastas vakar, antros Velykų dienos pusiaudienį Atlanto pakrantėje šalia Asilah miesto.

— Ačiū, Antanai,
ačiū, Donata!

(236) Beveik patiltinis radinys

Na va, atšilo oras, per pietus galima išlįst ir pabatauti.
Prie Žirmūnų tilto iš Antakalnio pusės leidžiantis prie upės;
ant takelio guli (bendras vaizdas fotografuotas iš apačios).
Taip, sunku įžiūrėt, bet norint galima.

(235) Kolekcijos papildai iš قطر ’o

Vėl atkeliavo Vilmos laiškas:

Laba diena,
2018 metais toliau dirbu įgudusio batų žvejotojo Dainiaus ryšininke. Jis nutarė Jūsų kolekcijos geografiją stumtelti į Rytus. Persiunčiu keturis kadrus su įvairiausių batų rinkiniu iš Kataro. Anot autoriaus, jie pagauti „prie muziejaus, kurio vieta sunkiai nusakoma: kažkur dykumoj tarp Dohos ir Ash-Shahaniyah“. Minimas muziejus – šeicho Faisal Bin Qassim al Thani, vietinio Eustachijaus Tiškevičiaus.
Toliau nesėkmingai, bet viltingai irgi ieškodama batų, su gerais linkėjimais – Vilma

— Didžiai dėkingas, Vilma, už tarpininkavimą;
labai ačiū, Dainiau!


























— Prisipažįstu:
2010-ų vasarą Bartkuškio miške, pradėdamas, neįsivaizdavau,
deja, net nebūčiau pajėgęs įsivaizduot,
kad kas nors bataus net Katare.

(234) Sportbatis, sportbačiukas; kas toliau?

Per Visus Šventus prie laiptinės durų radau sportbatį;
vakar (su trim savaitėm globot palikta kalaite išėjus pasivaikščioti) – sportbačiuką (prie Topo centro Ukmergės gatvėj). — Gal tai užuomina, kad pačiam reikia sportbačius pirkt ir imt aktyviau raumenis beigi sąnarius judint?
Bet kad labai tingis.

(233) Itališkai dainuojanti pora

Ričardo Š. laiškas su priekabais:

Vileišio gatvėje statomas sostinės 1-asis policijos komisariatas.
Ant statybvietės apsauginės vielinės tvoros kiekvieną rytą vis nevalingai valingai žvilgteliu į blizgančius moteriškus vasarinius Tiamo batelius.
Jie man čia lyg koks nemokamas perskaityti ženklas (ar nuoroda).
Fotoalibi persiunčiu Tavo žinion, Virgi.

— Ričardai, itališkai reikia skaityt, du žodžiai:
„Ti amo“, Umberto Tozzio daina.
Tokia nuoroda, o ką ana ženklina – čia jau sunkiau.
Dėkui, collega.

(232) Kai batautojas neieško batų, jie patys jį randa

Per Visus Šventus grįžom iš Rokantiškių,
žiūriu – prie laiptinės durų sportbatis laukia.














P.S. Man taip regis, bet gal ir klystu: vienas kitas, šį tinklaraštį aplankantis, kartkratėm pagalvoja: reiktų rast telefone ar fotoarchyve to matyto bato nuotrauką ir nusiųst Gasiliūnui; na, kada nors nusiųsiu. — Kada nors yra šiandien. Laukiu.