Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2021-04-03

(397) Velykbačiai


Coll. Donata vakar, balandžio 2, atsiuntė šviežią radinį:
Virgi, va štai. Pylimo g. žmonės įsitikinę, kad pavasaris ne tik ateis, bet ir bus amžinas, o todėl žieminių batų nebereikia.
Su ateinančiom Velykom ir to amžino pavasario!
— Dėkui, Donata!
                              Tavo užuomina apie amžiną pavasarį mintį stumptelėjo šonan – Rodino „L’Éterne Printemps“ link, aukcione paduoto už daugiau kaip 20 milijonų. Išties – skulptūra vaizduoja basus žmones.
— Visiem batautojam gražaus pavasario!

2021-03-12

(396) Peržiemojęs vasarobatis

Pradžioj, įsivaizduokit, suskamba džiugios fanfaros, o tada tekstas: vakar, Kovo 11-ąją, mūsų, batautojų, bendruomenė padidėjo –  štai jauniausios batautojos, pirmokės, radinys – batas prie Neries ties Narėpais.
Ir ta jauniausia batautoja – mano anūkė Felicija.
— Valio! 




















— Nuoširdžiausiai sveikinu jaunąją batautoją! Tikiu, kad sulauksiu ir daugiau kolekcijos papildų. Ir ačiū jos mamai Dovilei, irgi batautojai, už el. patarpininkavimą.


2021-03-11

(395) Priedurinė pora

Vakar vakarop atkeliavo Gabrielės laiškas su priekabu:
Laba diena, Virginijau,
Jau senokai nieko neradau, o pro tą namą vaikštau kasdien. Kovo 11 išvakarių proga...
Viršuliškių gatvė, netoli Laisvės prospekto. 
















— Dėkui, Gabriele!
Pavadinau porą priedurine, nes galima įsivaizduot, kad jos, vargšės, nieks nenori įleist vidun; bet realybė tikriausiai kur kas žiauresnė – buvusi batų šeimininkė patingėjo pravert duris ir pastatyt išmetamus batus patalpoj, kuri, spėčiau, vadinama šiukšline. O gal kokį batautoją pradžiugint norėdama taip pasielgė?

2021-03-01

(394) Kampibatis + gatvibatis = pora

Šiandien, III 1, atkeliavo coll. Donatos laiškas su priekabu:
Virgi, numestas batas mano galvoj vis dar įjungia lemputę „Virgis“, nors jau gal ir užtektų.
Čia prie Kalvarijų 42.
— Dėkui, Donata!
Na, ar užtektų – kaip nuspręsi. Gal dar ne?

III 2 gaunu dar vieną Donatos laišką, irgi su priekabu:
Virgi, maniau, kad čia mano vakar fotografuotas batas išeina į gatvę. Sakau, gal taip nusižudyt susiruošė ar šiaip kokių reikalų turi. Bet ne, anas tebeguli kur gulėjęs. Gal čia kokia batų tarpusavio santykių drama?


















— Tikrai šitie batai prieš kurį laiką buvo pora: dešinysis (kampibatis) ir kairysis (gatvibatis).
Dėkui, Donata! Tavo dėka pora bent virtualiai vėl kartu.
O toks dalykas kaip jau gal ir užtektų vaikštant Kalvarijų gatve beveik neįmanomas įgyvendint :)

2021-02-28

(393) Cvirkbačiai

Vakar gavau Vido M. laišką su priekabais:
Sveikas.
Štai pora cvirkbačių su turtinga gyvenimo patirtimi. Čia neabejotinai būta kokios nors dramos. Dešinysis vienišas žiūri į Cvirką, pasislėpusį už eglės, kairysis už kokių 30 metrų nervingai slepiasi už vazono. Panašu, kad aulas aulan jie nebežygiuos. Žmogiškasis veiksnys šioje dramoje būtų nemažiau įdomus.
2021.02.27 Vilnius, Pamėnkalnio g.
Svaigaus pavasario!


















— Dėkui, Vidai! Juokais pagalvojau: tai galėtų būt Gasparo Aleksos romano apie Petrą Cvirką slapta reklama. (Dar neskaičiau, tik keletą fragmentų, kur buvo Metuos.)

2021-02-26

(392) Viena šliopkė pavasario link



Vyresnėlis sūnus atsiuntė savo radinį:
2021-02-26.
Kybartų 33, Kaunas.
Kai nutirpsta pusnys, atsiveria lobiai :-)

— Dėkui! 
Šliopkė + tuoj išsiskleisianti galanthus nivalis + jau parskridęs alauda arvensis = tikras ankstyvas pavasaris?

2021-01-28

(391) Žieminis mindauginis

Vidas M. – 2021 metų batautojas startuolis; jo radinys:
2021.01.20 Karaliaus Mindaugo tilto stotelė

Su tokiu šiuo laiku toli nenueisi, bet bado blynų pasikepti gal ir tiktų.








          — Dėkui, Vidai!

2020-12-18

(390) Vėl prielaiptinė pora

(Pirma prielaiptinė (prie tų pačių laiptų) pora – šita, 2020 II 19 pastebėtoji.)

— retretkarčiais ir aš ką nors vis dar pastebiu; bet dažniausiai beveik tose pačiose vietose – arba pakeliui į darbą, arba pakeliui namo. Ana ir šita pora – pakeliui namo: už Britų ambasados Žirmūnų tilto link einant, dešinėj – laiptai, kuriais gali nusileist į Petro Vileišio gatvę. 2020 XI 6.















[šiems metams einant į pabaigą, artėjant kitiems, kai dažnai bus minimas Vytautas Mačernis (100-metis), iš atminties kartkarčiais iššoka jo soneto pradžia: „Praeinančiam pasaulyje praeisiu, / Kasdien suduždamas, bet išdidus“; pirma eilutė – taip, o antra – ech, ta žavi jaunystė; nieko nenoriu pasakyt, tiesiog šiaip]

2020-12-17

(389) Pamarinė šlepetė

Dovilės radinys:
Prabangi šlepetė prie Kauno marių, 2020-10-25

— Labai ačiū; tai, kas matyt fone, – irgi, sakyčiau, prabangu: tas saulės takas.

(388) Kalvarijų liūdnabatis

Donata persiųsdama savo radinius dažniausiai pristato labai trumpai:
Kalvarijų g., beveik priešais cerkvę. Ką tik.
Ką tik = 2020 X 17 17:32.


— Dėkui, Donata!
Pavadinau liūdnabačiu dėl raištelio galų: kažkaip labai liūdnai jie guli; aišku, gal tik man taip atrodo.