(593) Batausis

Vakar vakarop gavau anūkės laišką su trim prikabintais vaizdais:

Labas,

Kaip sekasi?
Radau „grybinį“ batą :D

Vieta: prie Ukmergės g., Kaunas

Laikas: balandžio 11, ketvirtadienis

Linkėjimai nuo Felicijos❤️❤️❤️❤️

         

          — Labai labai dėkui!    

          Težinau vieną pavasarinį grybą – bobausį,

          tad sugalvot jaunosios batautojos radiniui vardą

          buvo labai lengva :)

(592) Kaimynbatis

Vakar vakare gavau dar vieną kolekcijos papildą:

Sveikas, Virgi.
Toks gan netikėtas radinys savų namų laptinėj. Kadangi buvo jau apie 22.30, nesinorėjo gąsdint senukų kaimynų ir skambint į duris, užtat, pagalvojau, taip pamestas batas, nors ir žinau kieno, gal Gasiliūnui į kolekciją pritiktų? :)
Žvėrynas, balandžio 7 vakaras
Gražaus pavasario,
Anita

— Ačiū, kad nemoji ranka į dalykus, kurie pradžiugina Gasiliūną! Ir pavasaris dar gražesnis tampa :)

Ir jum visiem kuo gražesnio.

(591) Nauja torontbačių dozė

Penktadienį likus dviem minutėm iki vidurnakčio (Lietuvos laiku) atkeliavo nauja Gabrielės pririnktų torontbačių dozė:

Laba diena/vakaras,
panašu, kad po nepadoraus dydžio dozės Torontas kiek susigėdo ir pritilo. Vis dėlto laikas gydo visas žaizdas. Panašu, kad ir gėdos. O gal po itin lietingo trečiadienio (04-03) pridygo gryb... batų po lietaus? Ketvirtadienį net keturi radiniai, iš kurių du – maždaug 50 metrų atstumu vienas nuo kito. Sherbourne gatvės batas (tiksliau, šlepetė) gulėjo visai netoli miegmaišio, kur turbūt nakvoja koks benamis. Ar ji jo? Sunku pasakyti, bet tokiu oru su šlepetėmis vaikščioti gali tik tikras beprotis arba drąsuolis. Kita vertus, galima pastebėti, kad didelė dalis radinių šį kartą yra šlepetės.

Šiąnakt – dar ir papildas atėjo:

Labas vakaras/rytas,
Kol savaitgalis nesibaigė, į dozę pridedu dar vieną radinį, vienintelę batų porą. Tenka prisipažinti, kad vakar (04-06) mačiau ir dar vieną, bet neturėjau galimybės sustoti, o šiandien jo jau nėra. Laišką rašau maždaug iš vietos, kur gulėjo batas. Vieta, beje, visai netoli dozės priedo, Spadina ave.

— Dėkui, Gabriele, už naują dozę! Iš vaizdų panašu, kad Toronte pavasarėja panašiai kaip ir Vilniuj – karkratėm dar ir striukių prireikia.

2024-03-25, Bathurst Street

2024-04-02, Hallam Street

2024-04-04, Bathurst Street

2024-04-04, Bathurst Street

2024-04-04, Sherbourne Street

2024-04-04, Ted Rogers Way / Bloor Street West

2024-04-05, Borden Street

2024-04-06, Spadina Avenue

(590) Dzūkbačiai

Vakar vakare sulaukiau nenustygstančios Karolinos dzūkiško radinio:

Sveiki, Virginijau,
šiandien žygiavau Dzūkijos miškuose ir nuoširdžiai tikėjausi NERASTI batų, nes, neskaitant smulkių šiukšlių, aplinka buvo be galo švari. Bet panašu, kad man tie batai pakišinėjami ir nebepriklauso, ar einu aplink Vilnių, ar su TrenkTuru. / 2024.03.23

— Ačiū, Karolina! Panašu į grybautojų apavą. Vienas perrištas – suplyšo bevaikštant? [Priminė įkvėpėją.]

(589) Pamestinukas

Vakar [batautojų dievas Batautis] nusprendė pasigailėt —vg—: netoli namų, priešais Vilniaus rajono polikliniką Pašilaičiuos ant šaligatvio mestelėjo batą – še, pasidžiauk. Pasidžiaugiau.

Daugmaž aišku, kaip tas batas ten atsirado: greičiausiai iškrito iš kokio krepšio, kuris atkeliavo šalio stovinčio Bolto bagažinėj. Netrukus turėtų būt rastas.

2024 III 25 Pirmadienio rytą keliaudamas darban nutariau patikrint, ar šeštadienį užfiksuotas batas tebėr. (Tikėjau, kad nebebus.) Tebėr (nors ir nebe toj pačioj vietoj). O mašinos, prie kurios gulėjo vandenbatis, nebėr. Ankstesnis spėjimas, kaip tas batas ten atsirado, subliuško.

(588) Ne per daug torontbačių

Prieš 5 valandas atkeliavo Toronto batautojos Gabrielės „Padoraus dydžio dozė“ (taip el. laiškas su priekabais pavadintas):

Labas vakaras/rytas,
Kol batų nepridaugėjo tiek, kad vėl būtų nepadoru siųsti, skubiai patiekiu naują (padoraus dydžio) porciją. Bato nuolauža nežinau ar skaitosi, bet vis šioks toks batas. Beje, šiandien (kovo 22 d.) visą dieną snigo ir prisnigo labai gausiai. Gal sniegui ištirpus pridygs batų?

— Ačiū! Su tokio dydžio doze susidorot buvo lengva :) Pado nuolauža skaitos – bato metonija.

2024-02-23, Shaw Street / King Street West

2024-02-29, Spadina Avenue

2024-03-06, Bathurst Street / Bloor Street West

2024-03-09, Bloor Street West

2024-03-13, College Street

2024-03-18, Spadina Avenue / Harbord Street

(587) Paleitvorbatis

Vakar vėlai vakare atėjo Karolinos laiškas su priekabu, pavadintas „Ne paleitakbatis“:

Sveiki, Virginijau,
šiandien ėjau septintą atkarpą ir joje radau batus, padėtus ant konteinerio. Nefotografavau.
Baigusi atkarpą, patraukiau pėsčiomis atgal į miestą susitikti su draugu. Kai draugas informavo, kad jau baigė darbą, išsikviečiau Uberį, nes iki centro buvo bent dvi valandos pėsčiomis. Uberio vairuotojas įstrigo kamščiuose, todėl jo laukiau laaabai ilgai. Kad nešalčiau, ėmiau vaikščioti pirmyn atgal, nuo laukimo vietos nuėjau porą šimtų metrų ir va – radinys!

Verkių g. 70, Trinapolio bažnyčios patvorys, 2024.03.21

— Dėkui! Na, šimtakilometrinio tako liko dar trys atkarpos; paleitakbačių dar bus? arba bus, arba nebus :)

(586) Paleitakbačių dar

Judrioji Karolina vakar atsiuntė:

Laba diena, Virginijau,
tęsiu žygį aplink Vilnių. Šiandien ėjau penktą ir šeštą atkarpas, abu radiniai šeštojoje.
Pirmas kažkur tarp Lazdynų ir Karoliniškių, šalia daugiabučių. Antras Viršuliškių pakraštyje.
Kadangi tikslių gatvių pavadinimų nėra, prisegu buvimo vietas [pažymėtos mėlynu (baltai apvestu) skrituliuku].

2024.03.19 popietė

— Dėkui! Ir sėkmės įveikiant likusias keturias atkarpas.

(585) Minkštabatukas

Vakar sulaukiau dar vieno Karolinos laiško:

Sveiki, Virginijau,
vakar prekybos centre šalia manęs mama aprengė dar nevaikštantį vaikiuką ir nepastebėjo, kad jis pametė batą. Žvitri batautojos akis galėjo ne tik rasti, tačiau ir stebėti pametimo procesą. Užuot puolusi fotografuoti, mamai pasakiau, kad batą pametė, mat jau buvo benueinanti.
Bet, kaip liaudies išmintis byloja, jeigu vienai mamai pasakysi, jog pametė batuką, kitą dieną vis tiek rasi, ką užfiksuoti.
Šiandien apie pietus ant „Corner“ viešbučio palangės.

— Ačiū, Karolina! Jūsų, kaip batautojos, akies žvitrumas tiesiog stebina; – pašaukimas? :)

(lv) Raudoni batukai 2

Vakar vakare gavau darbščiosios batautojos Karolinos laišką:

Sveiki, Virginijau,
šį kartą turiu papildymą į tą kitos kategorijos kolekciją.
Pati esu nustebusi, nes jau ne vienerius metus labai dažnai vaikštau pro šią vietą ir tik šiandien pastebėjau.
Prisiminiau dainą, kurią vaikystėje mums dainuodavo mama:

Aš nupirksiu batukus tau
Bus raudoni labai gražūs
Tik sunku bus išsirinkti
Nes kojytės labai mažos

(https://youtu.be/ihYc3H0rqVs?feature=shared)

Jau ne pirmi linkėjimai nuo lofto Švitrigailos gatvėje.
Karolina, 2024.03.15

— Labai ačiū, Karolina! Išties tame įraše, youtube.com paskelbtame prieš septynerius metus, po sceną nešiojamas lygiai tokios pačios formos batas, kokie užpurkšti po Lofto iškaba; o kas dar smagiau (vos pamatęs Jūsų atsiųstą atvaizdą prisiminiau), kad tokius raudonus batukus kolekcijon įkėliau prieš beveik šešerius metus, užfiksavęs Tuskulėnų rimties parko stotelėj Žirmūnuos; spėčiau, ir ten, ir prie Lofto buvo pasitelktas tas pats trafaretas.

Prieduras (2024 IV 16) Iš kur dainos tema apie batukus? Greičiausiai iš 1948-ais pasirodžiusio britų filmo The Red Shoes (skaitydamas Vytauto O. Virkau dienoraštį radau; Chicagoj 1949 XII 26 žiūrėjo: „Puiki filma, ak, kokia puiki filma. Taip, tai vėl akstinas, kodėl taip greit pasiilgau Europos“, p. 216). O pirminis šaltinis – Anderseno pasaka „De røde Skoe“ (1845). Galėjo raudoni batukai dainon ateit tiesiai iš pasakos? Vargu. Būt atėję bateliai?

Prieduro komentaras (2024 VIII 23) Vakar vakare gavau štai tokį Anitos laišką:

Virgi, nežinau, ar prie seno radinio rastum komentarą (o aš – atsakymą, jei toks būtų :) ), aš ir Tavo priedurą radau šiandien visai netyčia. Tad rašau laišką.
Daina su visais batukais su filmu ničniekaip nesusijusi. Daina (tikėtina) atkeliavusi iš Meksikos ar bent panašiai. Tai dainos versijai, kurios nuorodą atsiuntė Karolina, trūksta pirmo posmo:

Laikas laužus jau uždegti
Miega sutemoj Sijera [vienas iš daugelio Sierra kalnynų yra Meksikoj]
Kas gražiau pašoks šią naktį
Šokį ant kraštų sombrero?

Apie Meksiką tik spėju iš Sijeros, iš sombrero ir iš nelabai aiškaus vietovardžio, kuris mano variante yra Gerles, o gal Cherles, bet čia kažkur veikiausiai įsivėlusi klaida, nėra tokio miestelio. Neturiu žalio supratimo, kas dainos ar jos žodžių autorius (o gaila).
Savo ruožtu filmas su Meksika nesusijęs niekaip. Labai gražus, labai liūdnas, tragiškas filmas. Veiksmas vyksta Britijoj, personažai britai. Apie baleriną. „Raudoni batukai“ – jos „firminis“ baletas, specialiai jai parašytas, baleto (kuris rodomas filme) siužetas apie atrastus nuostabius raudonus batukus, kuriuos apsiavusi mergina puikiai šoko, bet nebegalėjo liautis, šoko, šoko ir šoko, kol krito negyva (tad į Anderseno pasaką tikrai panašu). Tą merginą šokančiai balerinai irgi baigiasi liūdnai. Esu tą filmą mačius. Tragiškas filmas ir smagi meksikietiška dainelė – kaip dangus ir žemė.

Tai tiek žinių. :)
Linkėjimai,
Anita

[P.S.] Prisimenu iš filmo tokią fantasmagoriją. Filme parodomas praktiškai visas baletas apie raudonus batukus, o aš vienu momentu sėdžiu ir galvoju: pirmąsyk gyvenime matau laidotuvių procesiją, stypčiojančią į kapines ant pirštų galiukų 🤭

— Dėkui, Anita! CD Populiariausi retro šlageriai (2004) apraše nurodyta, kad „Raudoni batukai“ – meksikiečių liaudies daina; kas lietuviškų žodžių autorius – matyt, taip ir liks neaišku.