(393) Cvirkbačiai

Vakar gavau Vido M. laišką su priekabais:

Sveikas.

Štai pora cvirkbačių su turtinga gyvenimo patirtimi. Čia neabejotinai būta kokios nors dramos. Dešinysis vienišas žiūri į Cvirką, pasislėpusį už eglės, kairysis už kokių 30 metrų nervingai slepiasi už vazono. Panašu, kad aulas aulan jie nebežygiuos. Žmogiškasis veiksnys šioje dramoje būtų nemažiau įdomus.

2021.02.27 Vilnius, Pamėnkalnio g.

Svaigaus pavasario!

— Dėkui, Vidai! Juokais pagalvojau: tai galėtų būt Gasparo Aleksos romano apie Petrą Cvirką slapta reklama. (Dar neskaičiau, tik keletą fragmentų, kur buvo Metuos.)

(392) Viena šliopkė pavasario link

Vyresnėlis sūnus atsiuntė savo radinį:

2021-02-26.

Kybartų 33, Kaunas.

Kai nutirpsta pusnys, atsiveria lobiai :-)

— Dėkui! 

Šliopkė + tuoj išsiskleisianti galanthus nivalis + jau parskridęs alauda arvensis = tikras ankstyvas pavasaris?

(391) Žieminis mindauginis

Vidas M. – 2021 metų batautojas startuolis; jo radinys:

2021.01.20 Karaliaus Mindaugo tilto stotelė

Su tokiu šiuo laiku toli nenueisi, bet bado blynų pasikepti gal ir tiktų.

          — Dėkui, Vidai!

(390) Vėl prielaiptinė pora

(Pirma prielaiptinė (prie tų pačių laiptų) pora – šita, 2020 II 19 pastebėtoji.)

— retretkarčiais ir aš ką nors vis dar pastebiu; bet dažniausiai beveik tose pačiose vietose – arba pakeliui į darbą, arba pakeliui namo. Ana ir šita pora – pakeliui namo: už Britų ambasados Žirmūnų tilto link einant, dešinėj – laiptai, kuriais gali nusileist į Petro Vileišio gatvę. 2020 XI 6.

[šiems metams einant į pabaigą, artėjant kitiems, kai dažnai bus minimas Vytautas Mačernis (100-metis), iš atminties kartkarčiais iššoka jo soneto pradžia: „Praeinančiam pasaulyje praeisiu, / Kasdien suduždamas, bet išdidus“; pirma eilutė – taip, o antra – ech, ta žavi jaunystė; nieko nenoriu pasakyt, tiesiog šiaip]

(389) Pamarinė šlepetė

Dovilės radinys:

Prabangi šlepetė prie Kauno marių, 2020-10-25

— Labai ačiū; tai, kas matyt fone, – irgi, sakyčiau, prabangu: tas saulės takas.

(388) Kalvarijų liūdnabatis

Donata persiųsdama savo radinius dažniausiai pristato labai trumpai:

Kalvarijų g., beveik priešais cerkvę. Ką tik.

Ką tik = 2020 X 17 17:32.

— Dėkui, Donata!

Pavadinau liūdnabačiu dėl raištelio galų: kažkaip labai liūdnai jie guli; aišku, gal tik man taip atrodo.

(387) Rudenbačiai

2020 X 15 Karolina atsiuntė dar vieną radinį – šįkart jau Vilniuj:

Laba diena, Virginijau,

vakarykštė meninė instaliacija – batai ir automobilio dalys.

Spalio 14 d. Pelesos g.

— Dėkui, Karolina; tie nurudę lapai bent šiek tiek pridengia tai, ko tikrai nesinorėtų matyt ne atliekų surinkimo vietoj.

(386) Dangaus akivaizdoje mes visi basi

Vigmanto radinys

2020 X 10:

Labas, Virginijau.

Šiauliai. „Norfos“ automobilių stovėjimo aikštelė greta turgaus. Šeštadienis, t. y. turgaus diena, spalio mėnesio pavakarys. Kažkas nusiavė batus ir grįžo namo basas. Galbūt prisimindamas vasarą. Galbūt padauginęs alaus ar stipresnių dalykų.

Dangaus akivaizdoje mes visi basi.

— Dėkui, Vigmantai, ir už radinį, ir už refleksiją. 

(385) Iš Druskininkų pušingų apylinkių

Karolina, 2020 X 2 švarindama Druskininkų apylinkes, prisiminė esanti ir batautoja:

Sveiki, Virginijau,

šiandien dalyvauju žygyje „Už švarią Lietuvą“, kuriame renku šiukšles.

Teko gelbėti pamestą batą iš šiukšlių maišo, kad galėčiau papildyti Jūsų kolekciją. →

← Po valandos atkeliavo dar vienas batas; irgi iš pakelės.

— Dėkui, Karolina!

Jūs – viena dosniausių kolekcijos pildytojų (paspaudžiau žymą karolinos radiniai po įrašu – oho! kiek).

(384) Aliuzija į Herberto Wellso romaną

Vilma vėl patarpininkavo:

Laba diena, nors atrodo, kad rudenį į Vilnių grįžta tik studentai, bet kartais tas pats nutinka ir su batautojais. Kolega Dainius Bernardinų sodo-Sereikiškių parko pakraštyje antroje rugsėjo pusėje išvydo simpatišką porą vyriškų batų ar bent jau ant suoliuko prisėdusį jais apsiavusį nematomą žmogų.

— Ačiū, Dainiau; dėkui, Vilma!