(487) Pakilnus aikštėbatis

Atvirai sakant: tiesiog labai džiugu! Sėdi sau kaip koks apsamanojęs kelmas, o batai iš visų pusių keliauja kolekcijon. Tik spėk dėt. Štai Karolina prieš pusvalandį atsiuntė/persiuntė:

Laba diena, Virginijau,
atsiunčia gera draugė Meda nuotrauką. Niekaip nesuprantu, ką ji nori tuo pasakyti. Kad Europos aikštės stotelėj autobuso laukia? Ir ką?
Tik užėjus į žinutę antrą kartą ir susiruošus klausti, ką norėjo pasakyti, supratau, kame reikalas!
Na jums jau kaip ir aišku, kodėl dalinuosi draugės nuotrauka. Nes autobuso laukė.

— Dėkui, Karolina. Labai džiugu, kad ne tik pati batauji, bet ir kitus tuo jau užkrėtei – buvo Vytautas, dabar štai Meda. Ir tai juk ne pabaiga?

O Medą sveikinu tapus batautoja! (Kad būtum batautojas ar batautoja, negana pastebėt batą ten, kur jo šiaip neturėtų būt, – dar reikia jį užfiksuot ir pasirūpint, kad atkeliautų iki batautojų radinių kolekcijos, iki čia).

(486) Pelesobatis

Šįryt atkeliavo kolekcijos papildas su išsamia radybų istorija. Karolina atsiuntė.

Sveiki, Virginijau,
vakar važiavau taksi į kitą miesto galą ir pro dešinį automobilio langą pastebėjau batą. Dar nepasiekiau tokio lygio, kad dėl bato prašyčiau taksisto sustoti. Tad nusprendžiau grįžti ne iki pat namų, o iki Pelesos gatvės, kur manasis radinys gulėjo. Atėjus laikui kviesti taksi namo, pamačiau kainas, todėl nusprendžiau pavažiuoti tik iki centro, o likusią kelio dalį pareiti pėsčiomis, su viltimi, kad batas vis dar tebeguli ten, kur mačiau. Vis artėdama link tos vietos ėmiau atidžiau sekti gatvės pakraštį ir jau beveik susitaikiau, kad bato nebėra. Bet. Tik žvilgt į kitą gatvės pusę – yra! Beeidama toliau namo dar pasidairiau antro, tačiau tokio nepastebėjusi padariau prielaidą, kad koks nors vaikas tikrino, ar sugebės batą per gatvę permesti. Sugebėjo.

— Dėkui, Karolina! Ypač – kad taip nuosekliai ir detaliai papasakojai pamesto bato medžioklės istoriją. Man vis atrodo, kad radybų istorijos taip pat vertingos, kaip ir radiniai.

(485) Pakelibatis ir kas ten buvo

Šįryt priešpiet atkeliavo Aliaus radinys:

2022.10.15

prie Didžiųjų Gulbinų

gyvenvietės.

Po dešimties minučių (spėju: paabejojęs) atsiuntė dar vieną užfiksuotą vaizdą:

Sveikas,

Vakar ėjau Jadvygiškėse ir užtikau šį vaizdelį. Žmogaus arti kaip ir nesimatė. Paslaptinga – kas čia buvo/vyksta! Bet natiurmortas gražus. Gal tau tiks. 😊

— Dėkui, Aliau!

Radinys prie Didžiųjų Gulbinų labai geru rakursu nufotografuotas, iškart daro įspūdį.

O vaizdelis prie mašinos – balažin, kas į tą baltą audinį buvo suvyniota; tikėkimės, kad ne lavonas (batai kaip priedas buvo), kurį Tau einant pro šalį kur nors užkasinėjo.

(484) L. įspūdingas palangibatis

[kolekcijoj yr pora įrašų, kurie vadinas Palangibačiai (čia i, čia ii); sunku sugalvot vis ką nors naujo; jei kas ką taiklaus pasiūlytų, pakeisčiau pavadinimą]

Vakar, sekmadienį (X 16), apie pietus Karolina atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,
šiandien Palangos paplūdimy radau turbūt vieną gražiausių batų savo batautojos karjeroje.
Labai smagu į Palangą ne sezono metu nuvažiuoti.
Žmonių nedaug, jūra rudeniškai žavi.

— Dėkui, Karolina, išties labai įspūdingas radinys.

Tos baltos apnašos – druska?

(483) Pirčiupiniai ir informacinis-reklaminis iš Labanoro girios

Vakar popiet Karolina atsiuntė laišką (aišku, su priekabais), prasidedantį sakiniu su klaustuku pabaigoj:

Sveiki, Virginijau,
paaiškinkite man šią mistiką – kodėl mano kelyje į kaimą žmonės mėto batus tai 10 km, tai kelių šimtų metrų atstumu?
Aš jau pradedu įtarti, kad čia kažkas iš „etatinių“ batautojų taip elgiasi.
Vakar, spalio 11 d., vienas Pirčiupių prieigose, kitas – ribose.

Po poros minučių pridūrė:

Beje, tik prikabinusi nuotrauką pastebėjau, lyg ir dar vienas pirmojoje matosi. Fotografuodama nemačiau.
O dar vieną vakar pralėkiau ir neužfiksavau.

Dar po trijų atkeliavo ir „informatyvus batas“:

O kaip jums štai toks radinys? Toks iš originalesnių. Praėjusį savaitgalį Labanoro girioje.

— Jums jau laikas dėkot didžiosiom: DĖKUI, Karolina!

Atsakymai:

(1) L. abejoju tokio dalyko kaip mistika buvimu. Išties, būna, kad žmogus stebies: kaip čia taip gali būt??? mėgini aiškintis, kurt visokias teorijas (malonus užsiėmimas). Mečiau tuo užsiiminėt. Tiesiog sakau sau: taip yra, ir tiek. Suprantu, gyvenimas ne toks įdomus daros. Kita vertus, pripažįsti, kad toli gražu ne viską gali[ma] paaiškint.

(2) Tokios dalyko – reklaminio stendo [ar kaip kitaip tatai vadinas] vidury girios nesu matęs. Bet šiaip – tinkamiausia vieta, kai pagalvoji. Vieno tikiuos: arba reklamuotojai jį po kurio laiko pasiims, arba jis padarytas iš lengvai suyrančios organinės medžiagos (bet tokiam lietus ar sniegas turėtų būt pavojingi).

(482) Mėlynoji b.

Vidas vakar atsiuntė:

Sveikas.
Mėlynoji basanožkė pagauta [X 5] Žvėryne, Sėlių gatvėje, odontologams po langais, tik nežinau, ar tai ką nors reiškia.

Beje, užvakar radau puikius batus. Deja, vienas buvo šiukšlinėje, kitas šalia. Cha cha, tūlas prašalaitis nė nesuuostų, kad čia – profesinis batautojų slengas.

— Dėkui, suokalbininke Vidai! :) Ir aš nežinau, ar tai ką nors reiškia. Tik primena: atėjus pas odontologą, tekdavo batus įaut į tokius polietileninius antbačius – irgi mėlynus.

(481) Kroatbačiai

Kartais taip būna. Sakai gasiliūnui: nagi, imkis batautojų radinių kolekcijos prižiūrėtojo pareigų! O tas mykia, mėgina teisintis, delsia. Na ką tokiam padarysi? Numoji ranka: gal nenoras praeis ir imsis.

Vakar gauti dar du laiškai privertė slunkių gasiliūną šiandien išsijudint.

Karolina IX 29 vakare parašė:

Hello. This is me.
Vėl ne mano. To paties Vytauto.
Išvažiuoja žmogus į komandiruotę, o užsiima nežinia kuo.
Gerai gerai, žinia kuo. Batų ieškojimu.
Šibeniko miestelyje Kroatijoje rado Draženo Petrovićiaus batus. Šis miestelis, pasirodo, yra šio legendinio krepšininko gimtinė.
Atsimenat, ir aš buvau radusi sportininkų batus.

X 6 atkeliavo prieduras:

Sveiki, Virginijau,
buvau pamiršusi išsiųsti. Dar keli batai iš Vytauto komandiruotės Kroatijoje. Norėčiau ir aš tokios komandiruotės. :) Tokią batų gausą drąsiai galime vadinti Naujoko sėkme. :)

— Dėkui, Karolina, labai dėkui, Vytautai!

Pavadint visaip galima, svarbiausia – kad sektųsi, bent kartkartėm :) 

(480) Nowos Pragos dėjinukai ir mestinukas

Viskas klojasi puikiai: batautojų radiniai el. paštu keliauja viens po kito. Ir gan ramus jaučiuos: nors pats nieko, kiti randa. Coll. Ieva grįžo iš atostogų:

Siunčiu jums porą laimikių iš Varšuvos metropolio – šarmingo ir dvasingai kontrastingo Nowa Praga rajono ul. 11 Listopada [Lapkričio 11-osios g-vė; liet. atitikmuo būtų Vasario 16-osios] pamestinukai.

Pora lūkuriavo kažkur šalia namo nr. 4, →

[NB! vaizdas užfiksuotas IX 18, o skelbime rašoma, kad drabužių surinkimas vyks IX 21, kur – neįskaičiau, bet vargu ar čia, prie šios metalinės dėžės]

 

 

o skraiduolis ↓ buvo įstrigęs prie nr. 26.

         

— Dėkui, college!

(479) Piligrimbačiai

Vakar savo radinį atsiuntė Žaneta:

Laba diena😊
Rugsėjo 24 dienos popietę, žygiuojant nuostabiu rudenišku taku palei Nemuną (atkarpoje tarp Kulautuvos ir Paštuvos, kylant į kalnelį), rasta „nauja“ batų pora. Kadangi žygis buvo piligriminis, tai labai apsidžiaugiau, kad Dievulis taip rūpinasi piligrimais, kad net pakaitinę batų porą šalikelėj padėjo 😄. Mūsiškiams neprireikė, nes ėjom tik vieną dieną, tad palikom ateinantiems – gal pravers 😉

— Ačiū, Žaneta! Ogi išties – gal kam ir pravers? Tikimybė nedidelė, bet yra.

(478) Dar vienas pakelibatis

Kam sekasi – tam sekasi. Atspėjot, ką turiu omeny! – Karolinai sekasi. Užvakar atsiuntė:

Vis neduodu Jums ramybės, Virginijau :)
Pastebėtas šiandien [IX 27] važiuojant į kaimą, užfiksuotas grįžtant, jau konkrečiai žinant, kur mažinti greitį. Beje, rastas maždaug tame pačiame ruože, kur anąsyk radau du 10 kilometrų atstumu. Pamačius šį netgi pagalvojau, gal ir antras bus pavažiavus 10 kilometrų?

— Dėkui, Karolina! Neduokit ramybės, kai tik atsiras proga. Nieko gero iš tos ramybės. Kai jau teks nurimt, tai ir tapsim visiškai ramūs, pailsėsim ramybėje.