![](https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgMVAVTOVjG6N21NZuZyA8TNzBcm9V4gI0y1tA_2-3HzRexGtM7YmdVgW4weEnqH2e1QiePme_nNbh32cK-XMKeDVJj3g_Xqeg6vkUUKiklT70zK805uZFFqNBNDrGo3sG0ZWg7KEeuaEzF/s320/20190306_170818.jpg)
17.08 Virgi, čia tikrai batas ir jis plaukia Nerim. Greit plaukia. →
Kol čia rašau, jis turbūt jau prie Žaliojo tilto.
![](https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjqkLsNyX__Iq1HfGFlNX4vnvO8F4L2HCMhYw8CS6eTViialwUh_A05KKS2FTYNuCHpqzlTT8gD3WA7JGvs3X5FJI2ZHuDfFX6NEAJNYYq_io6iyC5aeOnf2dXLnIBBt7FxZRhpSmvD2vsP/s320/20190306_171950.jpg)
← 17.19 Pavijau netoli Baltojo tilto. Tai čia, kad tikrai žinotum – batas!
— Tikiu, kad batas! Ir ačiū už reportažą!
Prisiminiau atvirkščią situaciją: kai pats plauki (baidare), o batą pastebi kur nors priplaktą prie kranto ar už krūmų užsikabinusį; kol susigaudai ką matęs, jau ir praplaukta – dažniausiai nėr kaip sustot, apsisukt, grįžt; atsidūsti apgailėdamas ir plauki tolyn; kartkartėm panosėj sumurmi: ech, gaila.