Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2020-12-18

(390) Vėl prielaiptinė pora

(Pirma prielaiptinė (prie tų pačių laiptų) pora – šita, 2020 II 19 pastebėtoji.)

— retretkarčiais ir aš ką nors vis dar pastebiu; bet dažniausiai beveik tose pačiose vietose – arba pakeliui į darbą, arba pakeliui namo. Ana ir šita pora – pakeliui namo: už Britų ambasados Žirmūnų tilto link einant, dešinėj – laiptai, kuriais gali nusileist į Petro Vileišio gatvę. 2020 XI 6.















[šiems metams einant į pabaigą, artėjant kitiems, kai dažnai bus minimas Vytautas Mačernis (100-metis), iš atminties kartkarčiais iššoka jo soneto pradžia: „Praeinančiam pasaulyje praeisiu, / Kasdien suduždamas, bet išdidus“; pirma eilutė – taip, o antra – ech, ta žavi jaunystė; nieko nenoriu pasakyt, tiesiog šiaip]

2020-12-17

(389) Pamarinė šlepetė

Dovilės radinys:
Prabangi šlepetė prie Kauno marių, 2020-10-25

— Labai ačiū; tai, kas matyt fone, – irgi, sakyčiau, prabangu: tas saulės takas.

(388) Kalvarijų liūdnabatis

Donata persiųsdama savo radinius dažniausiai pristato labai trumpai:
Kalvarijų g., beveik priešais cerkvę. Ką tik.
Ką tik = 2020 X 17 17:32.


— Dėkui, Donata!
Pavadinau liūdnabačiu dėl raištelio galų: kažkaip labai liūdnai jie guli; aišku, gal tik man taip atrodo.

(387) Rudenbačiai

2020 X 15 Karolina atsiuntė dar vieną radinį – šįkart jau Vilniuj:
Laba diena, Virginijau,
vakarykštė meninė instaliacija – batai ir automobilio dalys.
Spalio 14 d. Pelesos g.


— Dėkui, Karolina; tie nurudę lapai bent šiek tiek pridengia tai, ko tikrai nesinorėtų matyt ne atliekų surinkimo vietoj.

(386) Dangaus akivaizdoje mes visi basi

Vigmanto radinys
2020 X 10:
Labas, Virginijau.
Šiauliai. „Norfos“ automobilių stovėjimo aikštelė greta turgaus. Šeštadienis, t. y. turgaus diena, spalio mėnesio pavakarys. Kažkas nusiavė batus ir grįžo namo basas. Galbūt prisimindamas vasarą. Galbūt padauginęs alaus ar stipresnių dalykų.
Dangaus akivaizdoje mes visi basi.
— Dėkui, Vigmantai, ir už radinį, ir už refleksiją. 

(385) Iš Druskininkų pušingų apylinkių

Karolina, 2020 X 2 švarindama Druskininkų apylinkes, prisiminė esanti ir batautoja:
Sveiki, Virginijau,
šiandien dalyvauju žygyje „Už švarią Lietuvą“, kuriame renku šiukšles.
Teko gelbėti pamestą batą iš šiukšlių maišo, kad galėčiau papildyti Jūsų kolekciją. →














Po valandos atkeliavo dar vienas batas; irgi iš pakelės.







— Dėkui, Karolina!
Jūs – viena dosniausių kolekcijos pildytojų (paspaudžiau žymą karolinos radiniai po įrašu – oho! kiek).

(384) Aliuzija į Herberto Wellso romaną

Vilma vėl patarpininkavo:
Laba diena, nors atrodo, kad rudenį į Vilnių grįžta tik studentai, bet kartais tas pats nutinka ir su batautojais. Kolega Dainius Bernardinų sodo-Sereikiškių parko pakraštyje antroje rugsėjo pusėje išvydo simpatišką porą vyriškų batų ar bent jau ant suoliuko prisėdusį jais apsiavusį nematomą žmogų.
— Ačiū, Dainiau; dėkui, Vilma!

(383) Vaikbatis ir jaunuolbačiai

Du coll. Donatos M. radiniu Vilniuj: pirmas netoli gyvenamosios, antras – dirbamosios vietos.

(a) 2020 IX 16: 
Virgi, toks vienišas vaikiškas batukas mašinų aikštelėje prie Kalvarijų 24a.












← (b) 2020 IX 28: 
              Čiurlioniukai pametė (nes prie jų sustojimo),                      nusibodo, suplyšo?
— Dėkui, Donata, už kolekcijos papildus; pėsčio žmogaus privalumas – gali daugiau pastebėt.

(382) Nidbatis

[Taip, negerai, labai negerai: žmonės siuntė rastus batus, o aš – nieko. Nežinau, gal jums taip nebūna, o man būna: kurį laiką neveikia pasakymas sau: padaryk tą ir tą; sakai: imk ir daryk, bet nepajėgi padaryt. Regis, baigės tas laikas. Labai atsiprašau visų.]



Gintarės, atostogavusios su draugu Nidoj, 2020 VIII 25 siuntinys:
Vakar radom. Grįždami nuo jūros, saulę palydėję. Dabar nežinom: ar žmogus palydėjo saulę be bato, ar taip lydėjo, kad grįždamas batą pametė.
— Dėkui, Gintare!

2020-08-11

(381) Puolusio Vilniaus angelo liekanos

Pamatęs Gabrielės naująjį radinį, iškart prisiminiau Ričardo pasvarstymą, esą o gal šventieji [aišku, danguj] futbolą žaidžia, gal net regbį? Na, su kuo šventieji gal žaist? Su angelais gali. O jei koks šv. komandos narys ima ir suriša užsigalvojusio apie ką nors angelo sportbačių raištelius? Tai tas angelas ką? Mėgindamas žengt, puola, krinta. Kur? Na, žemėn turėtų. (Oi, gal ir per ilgas svarstymas, pagrindžiantis įrašo pavadinimą.)
Laba diena,
Važiuojant dviračiu labai nepatogu, kai priešais važiuoja troleibusas: jis nėra greitas, stoja stotelėse, tačiau ir aplenkti ne visada išeina. Šį kartą man pasisekė: teko staigiai stoti ir daryti nuotraukas, o troleibusas per tą laiką nuvažiavo. Deja, kol nufotografavau, netruko prisistatyti kitas.
Kiek prisimenu, tai yra pirmas radinys, gulintis ne ant šaligatvio, medžio, stogo ar pan., o viduryje gatvės.

Rugpjūčio 10, Pylimo g., prie Reformatų stotelės.












— Dėkui, Gabriele!
Ir pasistenkit būti atsargi: joks batas, net angelo, nevertas tiek, kad batautojas rizikuotų būt partrenktas troleibuso.