(311) Porom porom: pietų pusrutulis – šiaurės pusrutulis

Gabrielė atsiuntė dar vieną radinį iš Australijos:

Laba diena, Virginijau,
Nesu tikra, ar šie batai patenka į pamestų kategoriją, tačiau automobilyje nieko nebuvo, o batai atrodė liūdni ir vieniši...
2019 08 18
Bradford street, Mount Lawley, Perth, WA. →

— Dėkui, Gabriele! Nuspręskim, kad patenka: liūdnas ir vienišas juk labai panašus į pamestą, nors gal dar ir turintis vilties.
Pridėjau šalia ir coll. Justės radinį: irgi vieniša likus pora, – išgrūsta iš namų, o tikriausiai tikėjos sulauksianti rudens ir dar pasitarnausianti.
↓ 2019 08 21, Fabijoniškės, Vilnius ↓  — Ačiū, Juste!

(310) Rąžbatis + radiniai eilėrašty

Coll. Rūta Ž. atsiuntė savo radinį – Palangoj, Rąžėj, 2019 VIII 1.

— Dėkui, Rūta!


Ir ši paskui antį plaukianti pliažinė basutė stumtelėjo pasiguost. — Kai pats nerandi tikrų pamestų batų, kas lieka? ieškot jų kitur – pvz., eilėraščių rinkiniuos. Ir radau ne per seniai: Palangoj gyvenančios Elenos Karnauskaitės naujajam rinkiny Miegančios chimeros. Eilėrašty „Radausko Veneros beieškant“:

jau sakiau kad nėra geresnio laiko
negu dabar tad išvaikščiojau visą pakrantę
ieškodama tos putos iš kurios išnėrė
Venera pirmapradė moteris nužėrusi
nuo kūno sūrų jūros vandenį ir pasukusi
žemės vieškeliais deja jos pėdsakų
čia neradau kur ne kur mėtėsi plastiko
buteliai net vienas kitas stiklinis
dar radau kelis batus visi nuo kairės kojos
porą žaislinių smėlio kastuvėlių netgi pavyko
rasti visai neblogą termosą kaip vėliau
paaiškėjo jis leido vandenį tad teko palikti
prie šiukšlių konteinerio bandžiau ieškoti
kokių nors nuorodų ženklų kur toji
nenaudėlė galėtų būti patraukusi
po puotos pakelės smuklėje
ant kokių pasaulio podiumų
staiposi kratydama ryžas garbanas
ir geidulingai kraipydama klubais
tai kas kad ne visai standartas
šlakuota nosytė ir truputį kreivas
vienas priešakinis dantukas išryškėja
kai šypsosi ar sutikote tokią ar pastebėjote
kokiame nors skersgatvyje autobusų stotelėje
prekybos centre galbūt šio ryto veidrodyje (p. 75)

— juk vis šis tas, ar ne?

(309) Papūgbatis

Prieš ketvertą dienų atkeliavo šis Anitos radinys, bet tik šiandien prisiruošiau įdėt kolekcijos (gėda, truputį):

Sveikas, Virginijau.
Rašau iš telefono, o istorija ilgoka, jei pridarysiu korektūros klaidų, gal ištaisysi?
Šitoje vietoje prie Vilnelės Bernardinų sode kažkas pametė... ne, ne, ne batą. Paukštį. Vakar tarp ančių ir varnų skraidė ir lasiojo papūga, nimfa. Pastangos ją sugauti buvo bevaisės, šiandien dieną paukščiukas tebebuvo. O štai vakare nebėra, liko tik antys ir... batas.
Norėčiau tikėti, kad paukščiukas ir jo žmogus vėl kartu, o jei paukštį gaudydamas žmogus pametė batą, jau kaip nors apsieis su vienu...
2019.08.10, vakaras.

— Ačiū, Anita!
Ir už vaizdus, ir už istoriją, kurioj nebuvo nė vienos korektūros klaidos.

(308) Mėlynbačiai

Nežinau, sentimentai gal ir ne tiksliausias apibūdinimas, bet kažką tokio pajuntu išvydęs radinį gamtoj; kaip šiuo atveju – coll. Justės atsiųstąjį (pirmasis radinys, nuo kurio prasidėjo kolekcija, buvo irgi miškinis batas):

2019-08-04,
grybukų kompanijoj
kažkur tarp Švenčionių ir Pabradės

— Dėkui, Juste!
[žodžio mėlynbačiai pirmas dėmuo mėlynės, uogos, matomos ir nuotraukoj]

(307) Dar mįslingesnis radinys

Gabrielė dar vieną, dar daugiau mįslių užmenantį radinį iš Australijos atsiuntė:

Laba diena, Virginijau,
Jeigu jau prakalbome apie detektyvus...
Šitas vaizdas dar įtartinesnis, turint omeny užrašą ant vartų.
2019-07-19
Cowper Wharf Roadway, Sydney, NSW.

— Ačiū už kolekcijos papildą!
Gal pagalvojo, kad šitas draudimas galioja tik avintiems abu batu? Jei su vienu – tai galima peržengti ribą?