Štai paskutinis siuntinys – Agnės:
laba diena,
radau jums batą prie Smiltynės perkėlos. 2019 12 29 →
kiti ↓ iš Užupio skvero. 2019 09 07
— Dėkui, Agne! Na štai, jau ir gali vadint save tikra batautoja, kai radiniai kolekcijoj :)
laba diena,
radau jums batą prie Smiltynės perkėlos. 2019 12 29 →
kiti ↓ iš Užupio skvero. 2019 09 07
Pagubės sodų keliuke →
Pagubės miškely ↓
Sveiki, mielas kaimyne,Ne, nemačiau, – atsakiau. O juk galėjau matyt – čia Laisvės prospekto pabaiga, prie Vilniaus rajono poliklinikos stotelės, kurioj išlipu grįždamas iš darbo. Pirmdienį pakeliui į darbą patikrinau – nebėr to bato.
Gal matėt šį batą, o gal ne. Dėl visa ko nufotografavau. Kito niekur nepastebėjau, gal savininkas tiesiog nuvažiavo. Tamsu, bet tikrai ne vidurnaktis. Tiesiog antroji Šv. Kalėdų diena, vėlyva popietė.
Virgi,
čia prie keltuvo Gloria bėgių žmogus batelius taip tvarkingai pasidėjo. Fotografavau šiandien [2019 XII 13] 14.54.
Vakar kitoj vietoj radau išdrabstytus. Atsiųsiu.
Linkėjimai iš Lisabonos.
Išėjau pasivaikščiot per pietų pertrauką paupiu. Einu einu, žiūriu – batai 😊
Prisiminiau, kad žinau žmogų, kuris kolekcionuoja batus, bet į medį nebelipau – aukštai 😊
Tai pamaniau sau: gal užteks nuotraukos
2019-12-09, Nėries krantinė kažkur tarp Pedagoginio ir Žvėryno tilto
Sveikas gyvas.
Po smagaus Paviljono knygų savaitgalio metas ir pabatauti :)
2019.12.02 Žvėryno tiltas
Nusimetė koks nors ekvilibristas basutes ir patraukė tilto turėklu į Žvėryną. Kol perėjo, ir žiema užklupo. O gal vis dėlto didžiapadė jaunoji išsiavė, kad jaunajam būtų lengviau ją per tiltą nešti.
Sveikas.— ačiū, Anita; tinka, net įvardą parinkau: Vytautas Martinkus parašė knygą Literatūra ir paraliteratūra, tai tebūnie ir čia taip pat: batavimas ir parabatavimas. (Mėginau ieškot parabatautojos A. veido toj vinjetėj, deja, nesėkmingai.)
Virgi, kokį radau batą... kokį radau batą!! :)
Tiksliau, Gabrielė rado. Pasiunčiau nuotrauką jai, o ji ir klausia: čia iš Gasiliūno kolekcijos? Aš tik tada pastebėjau, kad tai batas!!
Iš tikrųjų tai Kauno Jablonskinės 11b klasės šimtadienio vinjetė. :)
Laikas – 1982–1983 sandūra.
Va, kas nutinka, kai močiutė pradeda praėjusio tūkstantmečio popierius kraustyti ir užverčia mane seniai mano pačios pamirštais archyvais.
Nežinau, ar į kolekciją tinka, jei ne, laibūnie bent tau pačiam nusišypsoti. Vis dėlto batas! Neiškenčiu nepasidalinusi!
Smagaus,
Anita
Simonos nuotrauka iš pinterest.com |