(518) Lentynbatis

Karolina sekmadienio vakare atsiuntė, o aš tik šiandien iš ryto prisirengiau papildyt batautojų radinių kolekciją:

Sveiki, Virginijau,
dirbti sekmadienį – menkas malonumas. Taigi, kad to malonumo būtų daugiau, kažkas darbo vietoje man pakišo batą. Tiesiog ant lentynos. Ir taip knieti sužinoti, iš kur jis čia atsirado ir kur antras. Bet kaip jūs sakėt? Nebekeliat sau tokių klausimų?

— Dėkui, Karolina! Klausimų stengiuos nebekelt, bet jie, bjaurybės, patys kyla ir reikalauja atsakymų, kurių neturiu; tenka ką nors sukurt.

(517) Išvyta iš namų šliurė

Kovo 20-ą Alius atsiuntė savo radinį nurodydamas:

— netoli Didžiųjų Gulbinų gyvenvietės;

žodį netoli patikslino printscreenu:

— Dėkui!

(516) Metonimija IV

— šeštadienį, 18-ą, bent priešpiet, kiek atsimenu, buvo labai pavasariškas oras – išėjom su drauge pasivaikščiot: įstrižai kirtom Pašlaičius – nuo EMSI degalinės (Laisvės pr. 80B) Sviliškių gatvės link; prie „Aušros“ mokyklos-darželio (Medeinos g. 5), žiūriu, bato metonimija guli.

— imu įtarinėt, kad išties man tik tiek ir telemta rast –

dalį vietoj visumos :)

(515) Kitai žiemai nebetinkami

Sekmadienį per pietus atkeliavo Anitos radinys:

Sveikas, Virgi.
Aš kaip tik šiandien palikau namie žieminius batus, ir štai! — Prie pat Vingio parko, Pietario g., Vilnius
Kovo 19.

Su (gal jau tikru?) pavasariu!

— Dėkui! Pradžioj norėjau įrašą pavadint „Išaugtiniai“, bet susilaikiau – o gal tiesiog per prasti tapo? Tiesą sakant, man tai įdomiausia, kas apdengta tuo kilimėliu.

(514) Kovo pajūrbatis

Coll. Aldona vakar savo radinį atsiuntė:

Labas vakarėlis.
Ryt šventinė diena, bet pranašauja prastą orą, tai laisvūniškuoju pajūriu vaikštinėjau po savaitės darbų penktadienio popietę.
Gintarų nebuvo. Girdėjau, visi Melnragės paplūdimyje sukrito. Bet batą radau. Siunčiu. Nuotrauka mano.

Kokia laimė, kad galim būti laisvi po taikiu dangum!
Jaukios ryt šventės.

— Dėkui, Aldona, ir už radinių kolekcijos papildą, ir už sveikinimus. — Ir Tave, ir visus batautojus – su Kovo 11-ąja!

(xliv) Plokšti nesuavimi

Vakar gavau Karolinos laišką su priekabu:

Sveiki, Virginijau,

vakar dieną praleidau Varšuvoje ir patyliukais tikėjausi kokį batą surasti.

Kaip matote, vieną (porą) pavyko rasti.

— Dėkui, Karolina!

Pagalvojau: Žilvino užduotis Eglei – suavėti geležinius čeverykus – dar ne sunkiausia (nes juos bent gali apsiauti). O va plokšti – neįsivaizduoju, net kaip pradėt reiktų.

Beje, o kas čia per muziejus? (viršuj arklys, regis, su pavalkais; apačioj – tokie sapogai; agro/etno?)

(513) Angibačiai

Coll. filologė Aldona persiuntė Martyno radinį:

Šilti linkėjimai iš vėjuoto pajūrio.
Nuotrauka ne mano. Atsiuntė, dalinuosi.

Vieta buvo atskleista nuotraukos pavadinime: Klaipėda, Vežėjų gatvė.

Laiko paklausiau. Kovo 2 (kovo 6 batų ten jau nebebuvo).

— Ačiū, Aldona, už patarpininkavimą; o Martynui – ne tik padėka, bet ir sveikinimai: jūsų radinys kolekcijoj – galit drąsiai vadintis batautoju. Tikiuos, kad dar ne kartą teks į žymos skiltį įrašyti: martyno radiniai.

P.S. Ir šiaip nuotrauka graži. Toks spalvų derinys, bent jau mano akims, labai malonus.