2011-04-07, Markučiai. Kolekcijai padovanojo Darius. Ačiū! (Miškuos tikriausiai dar labai šlapia?)
Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10
Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.
2011-04-07
2011-04-05
(37) Kelionę pradėjo Slovakijos kalnuos,
o baigė prie Baltųjų Lakajų Palakajo kaime. Atsiuntė Rūta. Ačiū!
P.S. Gal ir ne 100 proc. miškinis – bet vis ton pusėn (belaukiant batavimo sezono pradžios).
P.S. Gal ir ne 100 proc. miškinis – bet vis ton pusėn (belaukiant batavimo sezono pradžios).
2010-12-31
(vii) Batingų metų!
Kai kas iš tinklaraštininkų (kad ir troy) sudarė gautų kalėdinių dovanų sąrašėlius. Aš tik viena pasigirt tenoriu – el. paštu gauta nuotrauka (ačiū Austei).
Juokingas užsiėmimas batauti, bet užtat – kaip smagu.
Tiems dvylikai žmonių, kurie per apklausą paspaudė „sudomino“, linkiu batingų naujųjų (ir sau to paties). Ai, ir dar vienas palinkėjimas: kuo greičiau įprast rašyti 2011 (bent man sausio pradžioj tai būna šiokia tokia problema).
Gyvuokim!
Juokingas užsiėmimas batauti, bet užtat – kaip smagu.
Tiems dvylikai žmonių, kurie per apklausą paspaudė „sudomino“, linkiu batingų naujųjų (ir sau to paties). Ai, ir dar vienas palinkėjimas: kuo greičiau įprast rašyti 2011 (bent man sausio pradžioj tai būna šiokia tokia problema).
Gyvuokim!
2010-12-03
(vi) Dėl juoko: štai kas yra batavimas!
Kartkartėm vis pagooglinu – smalsu pažiūrėt, ar plinta naujadaras batauti, ar leidžia kokias šakneles. Iš še tau kad nori: pasirodo, čia jau nebe žaidimas!
efoto.lt forume tomico pasiūlė temą „Diena kitokioms fotografijoms“, esą gal tądien vertėtų „pabandyti nufotografuoti nors ką nors kitko, kitu kampu, kitu požiūriu“. Daug jie ten diskutavo, o PostFactum štai ką 2010-11-23 15:47 ėmė ir parašė:
efoto.lt forume tomico pasiūlė temą „Diena kitokioms fotografijoms“, esą gal tądien vertėtų „pabandyti nufotografuoti nors ką nors kitko, kitu kampu, kitu požiūriu“. Daug jie ten diskutavo, o PostFactum štai ką 2010-11-23 15:47 ėmė ir parašė:
Batavimas - tai jau tarpdisciplininė meno šaka jau nebe paprasta fotografija, tad geras fotografas ne visada bus geras batautojas ir atvirkščiai...Ten, tame forume, sureagavau, kad labai juokinga. Išties juokinga; manau, 20-metis save fotopsichotiku laikantis Vytautas M. labai vykusiai paironizavo. Kad būtų dar šmaikščiau, vietoj meno reikėjo pavartot Ričardo Gavelio sugalvotą mėną.
Nežinantiems, kas yra batavimas, nuoroda į vieno žymiausių Lietuvos batautojų blog'ą: batautojas.blogspot.com/
2010-11-14
(v) Apie batavimą ir komentavimą
Batavimo sezonas baigės, tad ir šis tinklaraštis buvo nugrimzdęs žiemos miegan. Iki kitų metų sezono. Kas nors atsitiktinai užklysdavo kas antrą trečią dieną; dažniausiai, spėju, googlindamas: „šok su manim“, nes yra vienas batvaizdis, kuris vadinasi „Šok be manęs“.
Ir staiga – lankytojų antplūdis, už kurį turiu būt dėkingas Rokiškiui Rabinovičiui, ėmusiam ir paskelbusiam įrašą „Apie tai, kaip galima batauti“:
Rokiškis R. šitą tinklaraštį rado norėdamas išsiaiškint, kas per vienas ėmėsi komentuot jo įrašą „Aleksandras Sacharukas, Linas Karalius ir apkalta su opozicija“. Liūdniausia ar juokingiausia, kad vos parašęs tą komentarą ėmiau gailėtis taip lengvabūdiškai pasielgęs (deja, šaukštai popiet – nebeištrinsi). Regis, stengiuos vadovautis principu: nepatinka – neskaityk, ir tiek, o tąkart nesusilaikiau – moralizuot puoliau. Taip, senstu, vis šlykštesnis daraus. Nors tai ir ne pasiteisinimas.
Kas belieka? Atgailaut kaip Linui Karaliui. Gaila man jo. Susišiko žmogus sau gyvenimą. Ir, regis, tai suvokia.
Ir staiga – lankytojų antplūdis, už kurį turiu būt dėkingas Rokiškiui Rabinovičiui, ėmusiam ir paskelbusiam įrašą „Apie tai, kaip galima batauti“:
Dalinuosi šviežiu savo atradimu. Nuostabi veikla – batavimas. Nuostabus batavimo blogas. Rekomenduoju visiems.Prisiminus B, nevalia nutylėt A.
Užklydau į batavimo konceptus per Virginijų G. – už ką ir dėkui :-) [nuorodų cituodamas dėl suprantamų priežasčių neperkeliu]
Rokiškis R. šitą tinklaraštį rado norėdamas išsiaiškint, kas per vienas ėmėsi komentuot jo įrašą „Aleksandras Sacharukas, Linas Karalius ir apkalta su opozicija“. Liūdniausia ar juokingiausia, kad vos parašęs tą komentarą ėmiau gailėtis taip lengvabūdiškai pasielgęs (deja, šaukštai popiet – nebeištrinsi). Regis, stengiuos vadovautis principu: nepatinka – neskaityk, ir tiek, o tąkart nesusilaikiau – moralizuot puoliau. Taip, senstu, vis šlykštesnis daraus. Nors tai ir ne pasiteisinimas.
Kas belieka? Atgailaut kaip Linui Karaliui. Gaila man jo. Susišiko žmogus sau gyvenimą. Ir, regis, tai suvokia.
2010-10-22
(iv) Batai ir žmonės
Vartau naujausius Krantus (2010, nr. 3), skirtus estų kultūrai (sudarė ir vertė Danutė Sirijos Giraitė). Tekstų teikiamas malonumas dar prieš akis. 80 puslapy radau Kalevo Keskülos (1959–2010) miniatiūrą, kurios pavadinimą pasiskolinau šitam įrašui.
Supratau: pradėjęs bataut, nebegalėsiu lyg niekur nieko skaityt tekstų apie batus.
Žmonės, kaip ir batai, padaryti iš odos. Galbūt todėl kai kas kolekcionuoja batus.
Šiuolaikinio gerovės pasaulio žmogus dažniausiai turi daugiau batų nei gali sunešioti ligi gyvos galvos. Tik pensininkams jų trūksta: drabužių yra, o batų įpirkti nepajėgia.
Aš į savo senus batus žiūriu su švelniu susidomėjimu, ieškodamas ant nuzulintų padų pradingusių metų, praeityje likusių geresnių dienų. Taip pat graudžiai žiūriu į savo brangią odą, vis nesiliaudamas stebėtis, dirgintis ir žavėtis laiko ženklais. Kaipgi tas gyvenimas tave, mane ir mūsų batus – visus odinius – nudrengia.
Vienoje iš naujesnių Muhu salos dainų, kurią dažnai dainuodavo mano senelė, užduodamas klausimas, ar jaunikis tikrai vertas: „Ar ant kulnų jo žvilga varis, / kurį nudildė purvas kelio?“ Jis ir mus nudildo.
Iš rinkinio Elu sumedusest (Apie gyvenimo švelnumą, 2009)
2010-10-20
(36) Miškinė šlepetė vieniša ir Amerikoj
Miškelis šalia Jacksono pelkės (Massillon, OH; USA), 2010-10-20. Rado, užfiksavo ir atsiuntė Minis. Ačiū!
2010-10-13
(iii) Apklausa baigės [20]10-10-10
Aišku, juokai tai buvo, o ne apklausa, bet baisiai norėjos išbandyt programėlę, kurios niekada nebuvau naudojęs. Rezultatai:
KĄ MANOTE APIE BATAVIMĄ?P.S. Vietoj tos apklausos norėčiau įdėt kitą dalyką – „Ridikėlių kelią“ (prieš keletą metų pajūriu einant iš Šventosios į Palangą, anas buvo nusėtas išplautais ridikėliais – visas ciklas išėjo), bet nemoku padaryt slide show, kad viena nuotrauka tiesiog keistų kitą.
√ jau batauju – 1 (7 %)
√ sudomino – 12 (85 %)
√ juokams neturiu laiko – 1 (7 %)
√ nesąmonėmis neužsiimu – 0 (0 %)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)