(158) Padžiautosios poros

Gavau iš Aistės S. el. laišką:

Laba diena,
norėčiau pasiūlyti eksponatą, kuris užfiksuotas 2010-05-24 Glazge (Glasgow) Škotijoje. Tuo metu net neįtariau, kad galima batauti (matau, jog batavimui skirtas tinklaraštis atsirado keletu mėnesių vėliau už siunčiamą nuotrauką).

Nerimtai, bet pagarbiai

Ačiū, Aiste, už eksponatą, senesnį negu pati kolekcija.

Beje, gal kas žinot: o tas batų porų kabinimas ant laidų ar kur – paprasčiausia atrakcija ar ką nors reiškia (plg. spynelių rakinimas prie tilto turėklų ir kitur reiškia, regis, „amžiną meilę“)?

(157) Išvarstytieji

Batavimo bacila plinta.
Gintautas atsiuntė šitos paliktosios poros atvaizdą – fotografuota Vilniuje, Lazdynų rajone, 2014-04-26.

Ačiū, ir sveikinu prisijungus prie mūsų!

(156) Padžiautasis skaitytojas

Ėmė ir „prisikėlė“ pirmasis Jungtinėse Valstijose gyvenantis batautojas Mindaugas:

Sveikas, Virgi,
Senokai nesiunčiau batų. Bet va važiuodamas žiūrėt, kaip šviečia Golden State tiltas, radau batą, beskaitantį kažkokius perspėjimus.
Vieta: San Franciskas, Baker Beach paplūdimys.
Tikiuosi, tiks prie kolekcijos.

Aišku, tinka! Ačiū.
– Visur gyvenantys [= Visų šalių?] batautojai, vienykitės! –
Reiktų šitą marxistinę parafrazę išpopuliarint :)

(155) Jolitbačiai, ii

 — labai smagu gaut tokį siuntinį, kokį gavau iš Jolitos C., – užrašiau vasarį.
Balandį – dar keturi radiniai (Jūs, Jolita, jau nebe pradedančioji, o [kaip ten sakoma/rašoma?] pažengusioji batautoja):

Laba diena,
Pasitaikė dar keli štai radinukai mano kelyje.

Biokuras
Važiavome šeštadienį (03-22) eglučių porą nusipirkt, kad kieme pasisodintumėm, į už Raudondvario esantį eglutyną. O jame, prie įėjimo, žaliaskarių pripjautų visa krūva. O ant viršaus dar ir batų ten pora. Pasiteiravau darbuotojo: „Kodėl jų išpjautų tiek tenai guli?“ – Paaiškino: reikia nekondicines išretinti, kad kitoms netrukdytų augti, o tai daryti galima tik pavasarį anksti. – Na tai paklausiau: „Ką su tomis išpjautomis daro?“ –  „Jas naudoja biokurui“, – atsakė man. –  Taigi pirmą nuotrauką ir pavadinau „Biokuras“.

Nežibutė
– bet pavasarį pakelėje gražiai sau mėlynuoja; 03-22, netoli Kulautuvos (Kauno r.)

Poilsiautojas
Melkio ežero pakrantėje (Vilniaus apylinkėse, 04-06). — Bet kas gi gali jį teisti? – Visą žiemą sunkiai dirbęs, gali sau ir pailsėt leisti, pasikaitinti prieš saulutę pavasarinę.

Statybininkas
Manau, ir taip jau viskas aišku, juk bambalys fone tai matosi? [nelabai...] (03-22 netoli jau minėtos Kulautuvos)

—  Džiaugiuosi, kad mano nuotraukėlės tiko jūsų kuriamai kolekcijai, dėkui, ir sakau: iki kito „susibatavimo“!







Iki, Jolita; spėju, jūs jau pajutot šitos vujerizmo atmainos, batavimo, teikiamą malonumą. Jo taip lengvai negalima atsikratyti. :)

(154) Misisip-bačiai

Pristatau antrą batautoją iš JAV – Tautvydą K.:

Siunčiu porą kaubojiškų batų iš pačios Misisipės. Užklupau juos netoli savo universiteto „barako“ Starkville mieste, MS valstijoje, USA.

Ačiū, Tautvydai, ir sveikinu prisidėjus prie mūsų. 

(153) Pavasaris – vienbatis

Justė atsiuntė:

Pavasarinukas, rastas 03-02 šioje vietoje.

Ačiū!
– Ir Tave, ir kitus batautojus sveikinu su kalendoriniu pavasariu. Artėja mūsų laikas :)

(152) Radiniai Žirmūnuos ir Turkijoj

Gavęs naują siuntinį iš Vikos, pagalvojau: jau tikrai yra keletas žmonių (be manęs), kurių galvose – pamačius bešeimininkį apavą – įsijungia batautojo instinktas, t.y. noras nufotografuot ir persiųsti —vg—, kad tie vaizdai atsidurtų lotyniškai pavadintam tinklarašty peronum conquisitoris captura. Iš Vikos el. lydlaiškio:

Kurpaitės pastebėtos Žirmūnuose, Tuskulėnų gatvės kieme, sekmadienį, vasario 23-ią, apie 9 val. ryto. Naktinė Pelenė pametė iš karto abi :) Tiesa, nelabai ryškios, nes buvo laaaabai tirštas rūkas.

Dar prisiminiau, kad taip ir nepersiunčiau grobio iš Turkijos – 2013 metų spalio antra pusė, Alanijos miesto pakraščiai.

— Ačiū, Vika! Save jau be jokių patempimų gali vadint labai rimta batautoja. Pasižiūrėjau, ogi štai kiek Tavo radinių kolekcijoj: pirmas, antras, trečias, ketvirtas, šešiolika [!], dvidešimt pirmas, dvidešimt antras, dvidešimt trečias, dvidešimt ketvirtas (+ šitie trys); taigi, iš viso jau 27. – Rimtà! Probably the most rimtà batautoja esi :)

(151) Jolitbačiai, i

Na labai smagu gaut tokį siuntinį, kokį gavau iš Jolitos C.
Žmogus viską apgalvojęs, viską užfiksavęs:

Laba diena,
sužinojau ne per seniausiai apie tokį naują linksmą užsiėmimą kaip batavimas, tad norėčiau ir su jumis pasidalinti savo radiniais:

Takelio pabaiga

rastas 2012-ų gegužės 18 Vilkijos miestelyje prie automobilių perkėlos,
gulėjo ant šono tarsi trinkelių pratęsimas, aš jį tik pastačiau ant „kojų“
norėdama įkomponuoti į nuotrauką

DANGERbatis

pastebėtas 2012-ų lapkričio 25 einant nuo Šilainių link Romainių,
kol kas šio ženklo reikšmė man nežinoma

laukė centrinėje Ažuožerių gyvenvietės
(netoli Anykščių) autobusų stotyje,
matyt, į šiaurę dums žiemos ieškoti

Žieminukai, belaukiantys autobuso

Labai ačiū, Jolita, už kolekcijos papildus; tikiu – ne paskutiniai.

(150) Caraitės laivelis iš Petrapilio

Ričardo Šileikos Geležėlės atvirlaiškio —vg—, išsiųsto 2014-02-01, aversas:

reverse patikslinta: „mot. radinėlis Sankt Peterburge 2011-ųjų gegužės 22-ąją“
[jei gerai beprisimenu, kažkas susijusio su Poezijos pavasariu ten vyko]

Ačiū, Ričardai, štai ir radinys iš Rusijos, pirmasis.

(149) Kerzabačiai iš Rokiškio per Vilnių

reversas: „visokių įdomių dalykų galima pastebėt
besivalkiojant po kapines, morgus, parduotuves
bei kitas viešąsias įstaigas... / foto D.G.’2003“

Ričardas Šileika Tarpininkas atsiuntė palydėdamas:

Kaip sau nori, Virgi, bet aš neturėjau moralinės teisės Tau nesiųsti šios nuotraukos. Nes esi pirmasis ir vienintelis profesionalus batautojas Europoje (kas žino, gal ir visam sviete). Pridedu ir reversą.
Nuotraukos autorius – rokiškėnas fotografas Gintautas Dainys, jau a. a.

Ačiū, Ričardai; ir: visų pakampių batautojai, vienykimės!