(170) Naminė, virtusi pievine

Gintauto S. el. laiškas:

Laba diena,
Rugsėjo pirmosios dienos radinys Lazdynuose.
Prisegu. :)

— Ačiū!
Na va vis tiek neatsistebiu: ir kaip tie batai atsiduria jiems neįprasčiausiose vietose. Na negi tokias šlepetes avėdamas eisi pasivaikščiot, o pakeliui, lyg niekur, imsi vieną ir paliksi šalia šaligatvio? Kažkaip kitaip viskas turėjo vykt.

(169) Justi[-ir-ne-tik-]bačiai, ii

Coll. Justės el. laiškas:

na va, pagaliau prisiruošiau surinkt batus:

← nr. 1 – mano draugo rastas Minties gatvėj netoli Šilo tilto 2014-08-01

nr. 2 – rastas prie Milašaičio ežero 2014-06-08 →

← nr. 3 ir 4 →
rastos prie Gėlos ežero 2014-04-14

← nr. 5 vaizduoja, kokiam molyje buvo pamestos tos šlepetės

— Ačiū, Juste! Visai neblogas pavasario ir vasaros derlius :)

(168) Lakajų stileiva

Kolegė Rūta rado Lakajų miško (Baltųjų ir Juodųjų Lakajų tarpuežery) vidury viduriausiam grybaudama 2014-08-30.

Pasvarstėm: na ir kaip jis ten galėjo atsirast? – Ir joks racionalaus atsakymo varianto neradom.
Gal jūsų vaizduotė lakesnė?

(167) Pora iš Ohio valstijos parko

o kaip (greičiausiai) jis bėgo toliau? negi basas?

Mindaugo el. laiškas (senokai berašė/besiuntė; vis šį išmintingą ir kūrybingą žmogų prisimindavau; be jokios konkrečios priežasties):

Sveikas, Virgi,
Va išvažiavom truputį pailsėti vienai dienai, tai suradau šią pamirštą porą, bedžiūstančią saulėje.
Mohican creek state park, 2014-09-01.
Sėkmės

Ačiū už kolekcijos papildą ir už palinkėjimą (batavimas yra tapęs mano hobby tikrąja to žodžio prasme; anksčiau tokio malonumo neturėjau, nerinkau nei pašto ženklų, nei degtukų dėžučių, nei garsenybių nuotraukų, nei pan.).

--------------------

P.S. Kartais ateina minčių, kad reiktų internacionalizuot batautojų sąjūdį, bet iškart apninka abejonės: gerai, pradėt (angliškai kokį kreipimąsi surašyt) galima būtų; o jei imtų rastis batautojų geometrine progresija? Su monokultūriniais batautojais, kurių, na, ne daugiau negu 20, dar sugebu vargais negalais komunikuot, o jei jų kelios dešimtys? Kaput. Sekretorės ar sekretoriaus tai juk nepasisamdysi... Kita vertus, pagrindinio tinklaraščio tikrai nenoriu užmesti. Tad: telieka, kaip yra. Nebent: imtų ir atsirastų žmogus, kuris norėtų globalizuot batavimą ir būtų pasirengęs tam skirt gabalą savo laiko.

(165) Du kairėbačiai

El. laiškas iš Aistės S.:

Laba diena,
šeštadienį padariau elementarią išvadą – jei nerandi batų, kur jie paprastai vešėte vešėjo, reikia eiti takais, kuriais iki šiol nevaikščiojai :) 2014-08-23, šeštadienis, Karklė, du juodi vyriški kairės kojos apavo eksponatai.

— Ačiū, Aiste, už eksponatus.

Ypač antrasis įdomus, su aiškia nuoroda, kuo užsiėmė buv. šeimininkas, – dažytojas.

(166) Radinys tranšėjos dugne

Tai nutiko antradienio, 08-26, rytą. Išlipu iš troleibuso prie Statoilo, imu žingsniuot Žirmūnų tilto link ir – o! per atostogas įvyko pokyčių: šaligatvis perkastas, kuriama Lietuvos ateitis. Išrausta gili trašėja, per kurią permestas geležinis tiltelis.
Eidamas tuo tilteliu žvilgt į apačią – po galais, negi ten batas šalia šiukšlių guli? Ogi tikrai, ir visai dailus, su papuošimu. Kaip jis toj tranšėjoj atsidūrė – neįsivaizduoju. (Atvaizdo kokybė prastoka, teko stipriai pritraukt.)

tas tiltelis
(jau perėjus ir atsisukus atgal)

(164) Pasiesartiniai

[Taip, nedovanotinai aptingau, tas tiesa, stengiuos pasitaityt.]

Tuoj po Joninių plaukėm baidarėm. Siesartis–Šventoji. Tokios iš abiejų galų apkarpytos trys dienos išeina; nuplaukta apie 60 km.
Siesarčiai artėjant link santakos su Šventąja, ties Valtūnais pastatyta (AD 2001) tokia HE.
Vienintelė vieta, kur baidares teko pertempti žeme (visai nebūtina vartot veiksmažodį pernešti; kam rodyt savo jėgą?). Aišku, kai kas siūlė pamėgint nusileisti va tokiais slenksčiais, sakė youtube matęs, bet drąsuolių neatsirado.
O radiniai – kairysis, palaikis, gulėto vidur pievos, dešinįjį pastebėjau ant neseniai nupjauto šlaito, kuriuo tempėm baidares link vandens. Tai buvo 06-26 apie pietus.

(92) Nėra dūmų be ugnies, nėra namų be batų

[Labai atsiprašau; šitas jau tikrai „brandus“ įrašas išniro paviršiun, kai nusprendžiau sužymėt, kurie radiniai kam priklauso. – Dar kartą: atsiprašau; tai 2011-ų įrašas; pagal numeraciją nusprendžiau. — O ar tos žymės prasmingos? — Abejoju, bet sakau: taip.]

Niekada nemaniau, kad teisingas pamokymas, virtęs priežodžiu: „Nemesk kelio dėl takelio.“ Tik Antakalnio gatve vaikščiodamas, niekada nesužinosi, kas išties yra Antakalnis. O ypač įdomi jo dalis link paupio, šlaitas Neries pusėn. Statiniai iš įvairiausių laikų: ir prieškariniai, ir chruščioviniai daugiabučiai, ir dabartiniai; visko yr.
Va per pietus išėjęs pasivaikščiot ties Antakalnio 24a pasukau kairėn, į kiemą, o ten nenumeruotas apleistas statinys (nuotraukoj vaizdas paupin atgręžto galo). Užmečiau akį pro priestato grotuotą langą vidun: kur buvę, kur nebuvę – batai; pora; namuos, kad ir nebegyvenamuos, jie dar porom dažniausiai, pasimeta išklydę = išmesti lauk.

(163) Dvi poros iš Talino

Gintautui sekasi, ir vis poros:

dvi poros batų, aptiktos per atostogas taline:

pirmoji pora sutikta pakeliui į kadriorgo parką (2014-07-16). lyg kokia meninė instaliacija ir estijos muziejaus reklama;









antroji pora rasta leidžiantis nuo tompea kalvos (2014-07-17). nereikalingi batai – naujoje batų dėžutėje. 

— Ačiū! Iš Estijos dar nė vieno nebuvo; dabar jau net dvi poros.

(162) Du vaikiški: iš Washingtono valstijos ir Vilniaus

Mindaugas 2014-06-29 atsiuntė dar vieną radinį vandenyno pakrantėj: →

Sveikas, Virgi,

Vėl esu prie Ramiojo vandenyno. Nedaug čia batų, bet vienas vaikščiotojas vis tik pametė vienos kojos apavą Ruby Beach, Olympic National Park.

Ačiū!

Pasižiūrėjau ir to Ruby Beach vaizdų – įspūdinga. – Tad dar kartą dėkui.




← O šiandien atkeliavo sūnaus Vytauto laiškas iš Kauno. Siunčia batą, pastebėtą 2014-06-28 Vilniuj šalia Kudirkos aikštės, – irgi ne per didelis, sakyčiau, vaikiškas. – Aha! – radau: šita firmos BabyGap basutė. Plg.:



Ačiū,
batautojo sūnau – batautojau jaunesnysis:)